Kinopavasaris 2016 – Meilė ir malonė [LT]

komentaras internete: Labai žavi aktorė Elizabeth Banks

Išties, nors ir sakai sau, kad negali vertint filmo vien už aktorės žavesį, bet.. 🙂 Rimtai gi kalbant, vien grožis nieko nepadaro. Gerai suvaidinta irgi. Dažnai net nieko nesakant. Vien akių ir veido išraiškom. Tuo labiau patiko režisieriaus triukai su antros pokalbio pusės rodymu kaip atspindį veidrodyje (kaip ir matai abiejų kalbančių veidus) ir kai muzika ar šiaip tyluma užstodavo garsą ir galėjai tik nuspėti ką kalbą pagal veidus. Cusack manau gerai tiko tokiam vaidmeniui, tik kažkaip atrodė neužsivedęs jam (nors, gal taip ir reikėjo vaidint Vilsoną, ką žinau). Beach Boys išties ne tokia žinoma grupė pas mus, bet pasirodo kai kas iš jų muzikos girdėta kadaise, kažkur (tikriausiai kaip garso takeliai filmuose). Good Vibrations tai tikrai 🙂 Meilė ir malonė (Love & Mercy) įdomus filmas. Nors turiu pasakyt, ištraukia jį Elizabeth ir Paul’as. Taip, atrodo šiek tiek ištemptas, bet turbūt norėta nuosekliai parodyt ir visą grupės istoriją ir dar istoriją su Melinda. Beje, šiame filme perėjimai tarp praeities ir dabarties man neužkliuvo, čia jie tiko gerai. Na, bet šiokį tokį ištempimą atstoja muzika, kurios malonu buvo klausytis iki titrų pabaigos. 8/10

Kinopavasaris 2016 – Klanas [LT]

Nesiseka man ir su argentiniečiais (apart labai patikusio “Maitvanagiai” prieš eilę metų). Ypač su jų istoriniais faktais pagrįstais filmais. Apie istoriją (juolab tokią spalvingą kaip Pietų Amerikos su jos tironais ir kova už žmonių laisves) kurti reikia, bet ne visada iš istorinio materialo gaunasi geras filmas. Klanas (El Clan) labai puikiai nufilmuotas, operatoriaus darbas nuostabus, garso takelis kerintis, garso, muzikos ir veiksmo kadre suderinimas stilingas. Bet. Nesusižiūri jis gerai. Beje, tas puikus garso takelis lyg ir nuteikia kokiam tai gangsteriškam filmui apie Bonį ir Klaidą, lyg ir turėtų būti kažkokia ypatinga kulminacija. Ji nutinka, bet ne tokia, kokiai nuteikia. Filmas gerai sulipdytas, bet trūksta žiūroviškumo. Arba reik būti argentiniečiu gal 🙂 Tiesa, dėl sulipdymo. Visgi nepatiko būdas pastoviai persijunginėti tarp praeities ir esamo taško. Kažkaip išmušdavo iš istorijos eigos ir prisideda prie tos kulminacijos trūkumo, nes jau nuo pradžių praktiškai pamatai kuo baigsis. Suprantu protu kokį įspūdį norima padaryti tokiu vaizdavimo būdu, bet širdis nepriima. Ir kai kurie herojų poelgiai atrodė ne visai logiški, arba kai kurios scenos likdavo be paaiškinimo ar atomazgos. 7/10

Kinopavasaris 2016 – Neteisėti santykiai [LT]

Rumunai gi sugeba nustebint. Iš pradžių Neteisėti santykiai (Ilegitim) atrodo blankokai, sunkiai įsibėgėja. Bet po mažu vis labiau įsitrauki į šios keistos šeimos painius santykius. Ir šiek tiek netikėta atomazga palieka gana stiprų įspūdį. Vėlgi buitinis siužetas (ir filmavimo stilius), vėlgi kažkodėl mano matytuose rumunų filmuose pasikartojanti tematika, vėl daug kalbų prie stalo, kivirčų, vėlgi rumunai sugeba kažko sužavėti, ko nepavyksta turkams. Nors, prieš kelis metus matytas “Rokeris” (berods irgi rumunų) nepaliko labai gero įspūdžio, bet tai gal labiau išimtis. 8/10

Kinopavasaris 2016 – Gimtinė [LT]

 Nesiseka man su turkiškais filmais paskutiniu metu. Nors “Pandoros skrynia” buvo man geriausias filmas prieš 7 metus. Bet kaip ir praeitais metais “Sivasas” taip ir vakar pamatytas “Gimtinė” pasirodė silpni ar tiesiog nesuprantami. Na, dar laukia trečias turkiškas filmas, gal dar pasiseks. Po Gimtinės (Ana Yurdu) seanso nugirdau vienos žiūrovės komentarą “na, čia toks moteriškas filmas”. Pažiūrėjau po to, kas režisavo. Taip, moteris. Filmas apie jausmus, apie tų jausmų pastovią priešpriešą. Apie bandymą prisitaikyti prie motinos pasaulio, jos meilės ir jos bandymų padėti ir kartu protestas prieš jos brukamą mąstyseną, gyvenimo būdą. Kartu rodoma ir kartų bei skirtingų gyvenimo būdų priešprieša Turkijoje, kai labai tradicinis, religingas, su giliom šaknim gyvenimo būdas susiduria su moderniu, jaunatvišku ir išsilaisvinimo siekiančiu pasauliu. Bet filmas blaškosi šiame jausmų ir priešinimosi sūkuryje, bet nieko konkretesnio taip ir neišsirutulioja. Turbūt tokia ir buvo mintis. Tiesiog labai buitinis jausmų filmas, parodantis dukters ir motinos sąveiką. Kartais dialogai parodo kažką įdomesnio, bet tuoj pat nutrūksta ir vėl ir vėl mums rodomos raudos, maldos ir tie patys kivirčai. Filmo estetika įdomi, visiškai be muzikos, toks realistinis, buitinis vaizdas, bet tuo pačiu gal ir kažko pristingantis norint įsijaust į šią istoriją. Įdomu pamatyti tokį labai ortodoksinį pasaulį mūsų amžiuje. Bet man asmeniškai tik 6/10.

Kinopavasaris 2016 – Nizė – beprotybės širdis [LT]

Šiemet pramiegojau labai bilietų pirkimą, tai šian ir rytoj jau nebuvo bilietų į mano išrinktus filmus. Teko atsarginius variantus imt. Bet dėl šios dienos Nizė – beprotybės širdis (Nise: O Coração da Loucura) nesigailiu. Festivalio atidarymas gavosi geras. Nors filmas gal ir ne iš stipriausių. Perverčiant atskiras filmo akimirkas mintyse vis randi prie ko prikibt. Bet bendras įspūdis vis tiek geras. Ir man tema kažkiek artima, ir visai įdomi pasirodė. Juolab, kad tai biografinis filmas. Suvaidinta gerai, nors kai kurie herojai per daug klišiniai. O blogietis kažkaip stebuklingai ir žiūrovui nematomai pavirsta prijaučiančiu. Kamera sekant iš paskos nori drebėt, bet po to būna stabilūs kadrai iš priekio ar šono ir gaunasi kažkoks disonansas, nes tai nėra koks nors kelionės filmas, kur daug sektum iš paskos herojaus. Tokie epizodiniai pavaikščiojimai koridoriais padaryti tokiu stilium. Kas patiko, tai gerai sumiksuoti stipriai priartinto tapymo ir muzikos fragmentai. Bendrai paėmus filmui trūksta kažkokios dramos, piko (yra keli momentai, bet jie tokie.. pritraukti biškį). O kai kur norėjosi kaip tik daugiau pamatyt (beveik meilės liniją, per daug nespoilinant), bet.. Visgi tai biografinė juosta ir turbūt nenorėta per daug nuklyst nuo realybės. Galvojau apie 8, bet dabar gerai pasvarsčius, gal visgi 7/10.

Board Game Mini Reviews [EN]

So, this time only two new games (will not count one game of “4 in a row). Maybe will have to post about one new game right away and not wait until i gather more in the future.

 

Kahuna

I hated it after the first play. Then i decided to give it one more chance. I’ve won the second game. After the third one i’ve decided that i don’t want to play it anymore. Even when i’ve managed to win, it didn’t feel that i did something clever or outsmarted my opponent. I was just lucky to get the right cards. The problem with this game is, that once you did a few bad moves you will drag on a second place for the reminder of the game without a slight chance to come back. This is unacceptable, especially in an abstract game for two. The game is from 1998 and it feels (visually it is not very attractive either). Most probably there is some deep strategy, tactics in there, but i don’t even want to discover them. 5/10

 

The Voyages of Marco Polo

First of all, that name?? Some publishers don’t consider that simple names are letting people to share their impressions easier and to find information on the internet. By the way, the biggest problem with this game is exactly that “travel” part. Because the game is too short and you have to do lots of things in it to collect enough points, so the traveling part is very limited and leaves you with a bad taste in your mouth. I’ve played 3-4 games of it. In one of them i’ve tried to concentrate on traveling and still wasn’t able to fulfill both of my travel tasks. On the other hand i’ve collected very few points in other parts of the game. In other sessions i wasn’t thinking about traveling at all and concentrated on fulfilling the orders. True, i still didn’t won, so maybe one has to keep a balance and try to do everything. But when you are not able to complete just one traveling task, it is not allowing to get full satisfaction from a game. And the other parts (action selection, orders fulfillment) are fun. That’s why it gets a higher rating. But every session i’ve played felt too short. 7/10

Board Game Mini Reviews [LT]

Taigi, šį kart tik keli nauji žaidimai (neskaičiuosim vienos “4 in a row” partijos). Gal ateityje reikėtų rašyti apie vieną išbandytą žaidimą iškart, o ne laukti, kol jų susikaups daugiau.

 

Kahuna

Po pirmos partijos nekenčiau šio žaidimo. Bet nusprendžiau visgi duoti jam dar vieną-kitą šansą. Antrą partiją laimėjau. Po trečios nusprendžiau, kad daugiau nenoriu jo žaist visai. Net kai pavyko jį laimėti, nesijaučiau, kad padariau kažką protingo ar kažkaip pergudravau oponentą. Tiesiog man pasisekė paimti geresnes kortas. Problema su šiuo žaidimu tame, kad padarius kelis nesėkmingus ėjimus gali vilktis antroje vietoje visą likusį žaidimą be menkiausios galimybės atsitiesti. Tai yra nepriimtina, ypač abstrakčiam žaidime dviems. Žaidimas iš 1998 metų ir tai matosi (vizualiai jis irgi neatrodo labai patraukliai). Tikriausiai jame yra kokia nors gyli strategija, taktikos, bet man net nesinori jų atrasti. 5/10

 

The Voyages of Marco Polo

Pirmiausia, rimtai, toks pavadinimas?? Kai kurie leidėjai nesusimąsto, kad paprastesni pavadinimai leidžia žmonėms lengviau dalintis įspūdžiais ir rasti informaciją internete. Beje, didžiausia problema su šiuo žaidimu man kaip tik yra dėl “kelionių”. Nes žaidimas pernelyg trumpas ir jame dar reikia daug ką kito nuveikt, kad surinkt pakankamai taškų, taigi ta kelionės dalis yra labai ribota ir palieka blogą skonį burnoje. Sužaidžiau 3-4 žaidimus. Viename iš jų pabandžiau koncentruotis į keliavimą ir vis tiek nesugebėjau įvykdyti abiejų kelionių užduočių. Užtat kitam fronte surinkau mažai taškų. Kitose partijose net negalvojau apie keliones ir labiau orientavaus į užsakymų vykdymą. Tiesa, vis tiek pralaimėjau, todėl galbūt visgi reikia laikytis balanso ir bandyt daryt viską. Bet kai negali įvykdyti nors vieno kelionės tikslo, tai neduoda pilnai pasitenkinti žaidimu. O kitos jo dalis (pasirinkimas veiksmų, užsakymų vykdymas) yra smagios. Todėl jis gauna aukštesnį balą. Bet kiekviena partija atrodo per trumpa. 7/10

/movies: Force Awakened [LT]

sw7-poster-300Šiandien pažiūrėjau naujausia Žvaigždžių Karų dalį (Star Wars VII: Force Awakens), taigi galima pagaliau nebijoti “spoilerių” (iki kitos dalies treilerių ir informacijos nutekinimų). Kaip rašiau prieš tai, skaitau SW serijos knygas ir įvykių chronologija turėtų nesutapti su tuo kas yra knygose ir naujuose filmuose. Bet bent jau paskutinė mano perskaityta knyga pasakoja apie įvykius iškart po antros Mirties žvaigždės sunaikinimo (~5 metai po). O filme nuo to įvykio praėjo 30 metų. Taigi, knygos įvykiai galėjo būti, o po to galėjo atsitikti tai, kas buvo parodyta filme. Kol kas jokios priešpriešos. Bet dabar pradėsiu Trauno trilogiją ir gal atsiras visgi kokių nesutapimų.

O filmas geras. Aišku “atnaujovintas”. Turiu omeny, kad ir kaip naujas režisierius norėjo išsaugoti SW dvasią (naudojant mažiau kompiuterinės grafikos), vis tiek šių laikų filmai turi kažkokį savo bruožą. Veiksmas filmuojamas greičiau, dažniau keičiasi rakursai, rodymo taškai (toks kameros blaškymasis, kuris neva sukuria “veiksmo” įspūdį). Be kompiuterinės grafikos aišku neapsieita, nes kitaip nenufilmuosi įspūdingų laivų lenktynių ir kovų. Bet tos lenktynės ir kovos atrodė smagiai. Nauji, jauni veidai. Kad ir kaip filmo kūrėjus peikia dėl pernelyg didelio politinio korektiškumo (PC), nes keli pagrindiniai herojai mergina ir juodaodis, bet tie jauni herojai nepagadino įspūdžio, atrodė šviežiai ir charizmatiškai. Taip, filme yra scenų su didoku patoso kiekiu, bet SW niekada ir nepasižymėjo ypatingu realistiškumu. Tai visada buvo pasaka, pasaka kosmose apie riterius ir princeses. Ir ši dalis nėra kažkuo prastesnė. Epizodus 1 ir 2 (kuriuos labai kritikavo) žiūrėjau labiau iš inercijos, o paskutinį 3 epizodą labiau iš noro pamatyt istorijos užbaigimą. Dabar gi lauksiu 2017 metais pasirodysiančio 8 epizodo dėl noro pamatyt, kas toliau laukia šitų naujų herojų.

[fun fact] filme labai daug personažų kalba su šiek tiek ar labai stipriu britišku akcentu, kas man visą laik sukeldavo šypseną 🙂

/books: In a galaxy far, far away… [LT]

Prieš kelias dienas kino teatruose prasidėjo Žvaigždžių Karų karštinės kulminacija – naujausio serijos filmo premjera (Star Wars VII: The Force Awakens). Bet iš tikrųjų viskas prasidėjo dar anksčiau, nuo pirmų užuominų apie galimą filmą ir galimai sugrįžtančius veikėjus ir aktorius iki galybės treilerių, žinių, diskusijų, nutekėjusių faktų ir t.t. Norinčiam nesugadinti sau įdomumo reikėjo gerokai pasistengt apsisaugojant nuo “spoilerių”. Pats kažkaip ypatingai nebandžiau apsisaugoti, bet ir labai nesekiau naujo filmo naujienų, tai man kai kurie siužeto vingiai žinomi, bet žiūrėt dar turėtų būti įdomu. Ką ir planuoju padaryt kitą savaitę (tikintis, kad žiūrovų antplūdis jau šiek tiek atslūgs).

Bet šis įrašas ne apie filmą. Kaip tik šiandien pabaigiau skaityti vieną iš SW serijos knygų. Senojo kanono. Nes, kaip žinoma, Disnejus nusprendė perrašyt Žvaigždžių karų istoriją atsisakant dalies daugybės rašytojų sukurtos istorijos knygose. O būtent to, kas atsitiko po sukilėlių pergalės paskutiniame filme (iš tikrųjų trečiam, bet su skaičiuku 6). Kaip tik priėjau prie laikomos viena geriausia trilogija – Timoti Zano, Trauno trilogijos, kuri aprašo įvykius po pergalės ir antros mirties žvaigždės sunaikinimo. Nes pradėjau skaityti SW knygas prieš 6 metus pradedant nuo pačių pirmųjų (ir pagal išleidimą ir pagal SW įvykių chronologiją). Perskaičiau jau 42 knygas. Taigi, kadangi naujas filmas perrašys šią dalį istorijos, bus šiek tiek keistoka skaityti, kai dar bus šviežia atmintyje pamatyta juosta. Iš kitos pusės bus įdomu palygint abi tolimesnių įvykių versijas.

O šiandien pabaigiau Deivo Volvertono “Princesės Lėjos pasirinkimas” (The Courtship of Princess Leia). Jau teko girdėt gerus atsiliepimus apie šią knygą. Šio autoriaus knyga buvo ir pirmoji perskaityta SW serijoje. Bet kadangi tai buvo prieš daug metų, jo stiliaus jau gerai neprisiminiau. Visgi turiu sutikti su geru įvertinimu. Šis autorius yra vienas iš geresnių šioje serijoje ir sugebėjo sukurti neįprastą, įtraukiantį siužetą, su intriguojančia romantine linija ir sukūrė pasaulį, kur ne tik džedajai ar sitchai moka naudotis Jėga. Taip pat šis autorius įdomiai pavaizdavo santykius su gyvūnija planetoje (prijaukinti rankorai – kas gali būti kiečiau?:)). Bendrai knyga yra gerai sukalta, nenuobodi, su keliais kritiniais momentais, įdomiu pasauliu, intrigom.

Board Game Mini Reviews [EN]

bgames-popuriIt’s time to post about 3 more games which i had an opportunity to try out recently.

La Isla

I’ve seen a video review of this game recently. It seemed simple and kind of interesting. I’ve read the rules and decided to give it a try on Yucata. And.. didn’t like it much. It just has too much choices and the game itself felt a bit dry and “mathy”. When you are choosing which card of 3 to use for what purpose you have to to go through the whole map, and evaluate where you can use it most effectively. And as there are also 3 phases where you can use a card, brain burning process intensifies even more. Same as with Helios game, this one is too heavyweight and you don’t enjoy it while playing, but it feels like you are solving a hard mathematic exercise. 6/10

Port Royal

This game was available on Yucata for a long time, but i’ve decided to try it only after seeing a video review by Tom Vasel. I’ve started playing it even without reading the rules. That’s how simple this game is. Money, special abilities and victory points, everything is in a single cards deck. The game is of “push your luck” type, when you are revealing card by card and hoping that bad card won’t come up and you will manage to gather more money or get some good character or a lot of points. But the risk grows with every revealed card and you have to weight it. Although there are ways to mitigate this risk, but the game felt too much depending on luck. So, after playing more sessions of this game i’ve ranked it one point lower than at first. 6/10

Cacao

After just seeing first pictures of this game, first review, i thought, i must like this game. I have played 3 sessions of it so far, but impression is good so far. It reminds Carcassonne a bit with tiles laying on the table (although there is no puzzle mechanism in this game). But the game is very different of course. And very simple. It will suit families and those, who is doing their first steps in the modern board games world. You lay your workers tiles next to already laying tiles on the table and try to gather more resources or sell for the highest price ones you already have. There are also a few other options to score points, which you shouldn’t overlook. So far i have a hard time winning in this game (i haven’t figured out what is the best balance between different points scoring strategies), but scores are usually very tight by the end of the game. 8/10