Tag: review

Board Game Review – Automobiles [EN]

wroot Leave a comment

Automobiles

A deck building game with a bag of cubes instead that you pull from to move you car in a race. This sounded like a perfect mix of one of my favorite mechanisms (deck building) with some unique theme like racing. The game is not bad, but after playing it 5-6 times i failed to find much to like in it. First of all it is too much random and “swingy”. You can crawl a few spaces for a few turns and then jump half a track ahead. Yes, you have to manage your pull of cubes and improve the selection, but this just doesn’t work. Hard to explain. There is too much trash in your bag from the start and you get even more of it during the race. There are some cubes that help you cull bad cubes, but those cubes on their own will clutter you selection. Also this is hard to foresee which regular racing cubes you will need the most, because every track twist needs different ones and you can pull completely useless ones from the bag. The game provides a lot of variability with different setups (every cube color has a few cards with different abilities, which can be used in a game). But that creates another problem of constantly checking what a particular cube does in a particular game. Yes, you will probably memorize it after a few turns, but this memory won’t stay with you, because next time you will have to memorize different abilities. This gets especially frustrating when playing online and doing a few moves per day (i know, this is not fair, as this game is not designed to be played this way, but that’s how i play the most). So, i admit this is a unique and clever design with a bag building mechanism and interesting racing theme, but only 7/10 for me.

Yucata implementation: as with many new games it uses 2.0 framework and it works fine. The only problem is the cards that i have mentioned above, they are too small and you have to click on them to zoom and be able to read the ability. I guess nothing can be done about this. 9/10

Board Game Review – Automobiles [LT]

wroot Leave a comment

Automobiles

Kaladės konstravimo žaidimas su kubelių maišu iš kurio juos trauki norint judėti lenktynių trasa. Tai skamba kaip puikus mišinys vienos iš mano mėgstamiausių mechanikų (kaladės konstravimas) ir unikalios lenktynių temos. Žaidimas nėra blogas, bet net ir po 5-6 bandymų jį žaist nesugebėjau rasti daug ko, kas jame patiktų. Pirmiausia, tai jis labai nenuspėjamas. Gali šliaužti vos po kelis laukelius kelis ėjimus iš eilės ir staiga šauti per pusę trasos kitame ėjime. Taip, turi valdyti savo pasirinkimą (kubelių maišą) ir gerinti pasirinkimą, bet tai tiesiog ne visai veikia. Sunku tai paaiškinti. Tiesiog tavo pasirinkime labai daug šiukšlių ir jų tik daugėja žaidimui vykstant. Yra kai kurie kubeliai, kurie leidžia atsikratyt šiukšlių (ar nenaudingų kubelių), bet tuo pačiu ir jie patys pasidaro tokiomis pačiomis šiukšlėmis. Taip pat labai sunku numatyti kokios spalvos įprastų lenktynių kubelių tau reikia ir kiek, nes kiekvienam trasos vingyje jų reikia vis kitokių, o tu gali ištraukti iš maišo visiškai tam momentui netinkamus kubelius. Žaidimas teikia daug kintamumo, kadangi kiekvieno spalvos kubelis turi kelias kortas su skirtingom savybėm iš kurių viena bus panaudota konkrečioje žaidimo partijoje. Bet tai sukuria dar vieną problemą, kai turi pastoviai tikslinti ką daro vienos ar kitos spalvos kubelis toje partijoje. Aišku, su laiku tai įsiminsi, bet ši atmintis nebus naudinga žaidžiant kitą kartą ir teks išmokti iš naujo, nes bus naudojamos kitos kortos su savybėmis. Tai pasidaro ypatingai nepatogu, kai žaidi internete ir padarai tik kelis ėjimus per dieną (žinau, tai ne visai sąžininga žaidimo atžvilgiu, nes jis nebuvo sukurtas tokiam žaidimo būdui, bet aš pagrinde žaidžiu tik taip). Taigi, aš sutinku, kad tai unikalus ir gudrus dizainas su maišo konstravimo mechanizmu ir įdomia lenktynių tematika, bet man tik 7/10.

Yucata implementacija: kaip su dauguma naujų žaidimų jis naudoja 2.0 framework versiją ir veikia gerai. Vienintelė problema tai kortos, ką aš paminėjau anksčiau, kadangi jos per mažos ir reikia spausti ant jų, kad priartinti ir perskaityti savybės tekstą. Bet įtariu ne labai įmanoma kažką dėl to padaryti. 9/10

Board Game Review – Carcassonne: South Seas [EN]

wroot Leave a comment

Carcassonne: South Seas

Carcassonne is one of the first board games i’ve tried. And one of the most favourite. I also own a few expansions, though i probably like it the most without them. Because it is so simple and in the same time so charming. South Seas tries to shake it up by adding contracts, when you have to collect resources by completing objects and then spend those resources to fulfil orders and get points. It’s an interesting twist, but i like classic Carcassonne more, when i get points after completing objects and some points for incomplete objects at the end of the game. Also it seemed that in this variant there are a lot of tiles with roads, therefor it was harder to complete islands. And just in general it was a pain to find a spot for a tile when there were so many tiles with incomplete roads around. Of course, there is a simplified fishing (fields) counting, when you don’t have to complete them. But again, i liked how you could swing the score with the farms in the end. In general, while playing this variant, i tend to think that i should be playing the original. But this is not a bad game. A solid 7/10.

Yucata implementation: it is using framework 2, so it looks like many other games, though it could have brighter colors as it is hard to see your meeples sometimes, especially when the map grows. 8/10.

Board Game Review – Carcassonne: South Seas [LT]

wroot Leave a comment

Carcassonne: South Seas

Carcassonne yra vienas pirmųjų mano išbandytų stalo žaidimų. Ir vienas mėgstamiausių. Turiu ir kelis papildymus, nors žaidimas man turbūt labiau patinka be jų. Nes jis toks paprastas ir tuo pačiu žavus. South Seas bando jį kažkiek pagyvint pridedant kontraktus, kai pabaigiant objektus gauni resursus, o tie resursai leidžia įvykdyti užsakymus ir taip gauti taškus. Idėja įdomi, bet man labiau patinka klasikinis Carcassonne, kai iškart gauni taškus, o neužbaigus kažko gauni dalį taškų gale žaidimo. Taipogi šiame variante pasirodė, kad labai daug žaidime kelių kortelių, dėl ko labai sunku pabaigti salas. Ir aplamai kartais tiesiog sunku rasti tinkamą vietą kortelėj padėt, kai visur trukdo neužbaigti keliai. Aišku yra paprastesnis žuvų (laukų) skaičiavimas, kai jų nereikia užbaigti, kad gauti. Bet vėlgi, man patiko, kai gale žaidimo galėjai su fermomis pasverti rezultatą. Apskritai žaisdamas šį variantą vis pagalvoji, kad geriau žaisčiau originalą. Bet žaidimas nėra visiškai blogas. Tvirtas 7/10.

Yucata implementacija: naudojamas framework 2, taigi viskas panašu į kitus žaidimus, bet spalvos galėtų būti ryškesnės. Ypač, kai žemėlapis labai išsiplečia ir sunku įžiūrėti savo figūrėles salose. 8/10.

Board Game Review – Kashgar [EN]

wroot 1 Comment

Kashgar (the name is longer, but whatever)

This game is available on Yucata for a long time, but it didn’t draw my attention after reading its rules. Until recently i’ve heard someone on internet praising it. So i’ve decided to give it a try. I have to admit that its mechanism is indeed unique (deck building 3 or more decks). But the gameplay is not exciting. It’s just boring and too prolonged. Although i’ve only played it on Yucata with two players and some of my opponents were living on Yucata and doing 10 or more turns per day, sessions of this game were still lasting for too long. First, its uniqueness (3 or more deck building and playing) just irritates. You constantly have to try to remember which card is where and with what card it has to play, you have to check all your decks to remember what you were trying to do with each. Of course, playing it live, on a sufficiently large table would allow to spread cards to be able to see them all. On Yucata you only see actions of two first cards in a deck and then you have to click on every other card, because it is hard to tell from the name itself. Of course, on Yucata this is like that to save the screen space, although it can be improved as you don’t really care for your opponent. Then the way of adding the cards to the decks. You deck is growing and you see the cards you need less and less often. There are ways to trim the decks, but then we face another annoying aspect of this game. Many cards are worth points at the end of the game. So if you remove them, you lose points. Yes, this is a search for balance between good cards, sacrificing these good cards to get more resources and complete better contracts. But it doesn’t feel rewarding. It’s just stale and very slow pacing. Feels more like a very painful and slow crawling. Only 6/10.

Yucata implementation: although the screen space is limited, but i think it is possible to spread the cards better, especially when you don’t care for your opponnents moves. Also the moves history window is always positioned in the middle for some reason and when playing on tablet the last move is hidden behind game management buttons. Although, as i’ve said it is not so important to see what you opponent did. 8/10.

Board Game Review – Kashgar [LT]

wroot Leave a comment

Kashgar (pavadinimas ilgesnis, bet tiek to)

Šis žaidimas jau ilgą laiką yra Yucata sistemos sąraše, bet paskaičius taisykles jis kažkaip nesudomindavo. Bet neseniai internete išgirdau pagyrimus šiam žaidimui ir nusprendžiau pabandyt. Turiu pripažinti, kad žaidimo mechanika tikrai savotiška ir unikali (3 ar daugiau kaladžių sudarymas). Bet pati žaidimo eiga nežavinti. Jis tiesiog nuobodus ir ištęstas. Nors žaisdavau jį Yucatoj tik dviese ir kelis kartus pasitaikė priešininkai visą parą sėdintys puslapyje ir darantis dešimtis ėjimų per dieną, bet žaidimo partijos vis tiek užtrukdavo labai ilgai. Pirmiausiai, jo unikalumas (3 ar daugiau kaladžių derinimas ir valdymas) tiesiog nervina. Pastoviai turi peržiūrėti visas kalades ir prisiminti ką kurioje sugalvojęs, kokios kortos kaip turi sąveikaut su kitomis toje kaladėje-“karavane”. Aišku, gyvai žaidžiant kortos būtų išdėliojamos viena po kitos (jei stalas pakankamai didelis). Yucatoje gi pilnai matosi tik pirmų dviejų kortų veiksmai, o ant kitų tenka spausti, kad pamatyti, nes iš pavadinimų suprasti sunku. Aišku, kitaip apribotam ekrano plotyje ir nepadarytum. Nors vietos patobulinimams yra. Toliau pati mechanika kortų pridėjimo į kalades. Kaladės auga ir vis rečiau pamatai tau reikalingas kortas. Aišku, yra būdu jas apmažint. Bet čia išlenda dar vienas užknisantis dalykas. Dauguma kortų duoda taškus savaime. Tada jas išmetus prarandi taškus, kurie reikalingi pergalei pasiekti. Taip, tai savotiško balanso tarp turimų kortų, resursų gavimo ir kontraktų įvykdymo paieška. Galiausiai turi aukoti geras kortas, kad gauti daugiau resursų ir įvykdyt brangius kontraktus. Bet tai nesuteikia pasitenkinimo. Žaidime nėra nieko sukeliančio didesnes emocijas. Judi labai mažais žingsniais į priekį. Labiau panašu į lėtą ir kankinantį šliaužimą vietoje. Tik 6/10.

Yucata implementacija: nors ekrano vieta ir ribota, bet galima būtų sugalvoti geresnį būdą išdėstyti kortas, tuo labiau, kad ne labai domina, ką veikia priešininkas. Taip pat ėjimų istorijos langas kažkodėl visada stovi viduryje istorijos, o žaidžiant planšetėje paskutinį ėjimą užstoja žaidimo valdymo mygtukai. Nors kaip ir minėjau, ne taip svarbu matyti, ką veikia priešininkas. 8/10.

Kinopavasaris 2016 – Saulėlydžio giesmė [LT]

wroot Leave a comment

Saulėlydžio giesmė (Sunset Song) yra labai graži, poetiška juosta apie jaunos škotų merginos brendimą ir kelią per gyvenimą XX amžiaus pradžioje. Kelias nelengvas, įveikiant tėvo smurtą, stebint motinos ir kitų šeimos narių kančias ir patiriant savas. Filmas netrumpas, todėl viskas parodoma gana nuosekliai ir detaliai. Tarpais girdime (labai gražios škotiškos tarmės) poetiškus merginos/moters apmąstymus apie gyvenimą, apie pokyčius joje, apie Dievą, žemę. Nemažai filme gražių škotiškų dainų ir melodijų. Ir vėlgi, reikia turbūt būti škotu arba perskaityt knygą, pagal kurią pastatytas filmas, kad istorija griebtų už širdies, kaip tai atsitinka su piktais vertintojais IMDB duodančiais filmui 9 ar 10 balų ir peikiančius tuos, kas nesupranta kuo šis filmas toks vertingas. Taip, istorija gali graudint, bet ar dėl to filmas pasidaro geras? Ne, filmas tuo pačiu labai ištęstas. Iš merginos gyvenimo/vargų parodoma dažniausiai jos sėdėjimas prie lango ar ugnies. Klausimas kyla ar sunku buvo daugiau nufilmuot ūkiško gyvenimo ar tai sugadintų poetišką filmo stilių? Grįžusio iš karo vyro staigus sužvėrėjimas kartu ir įtikinamas ir ne. Įdomus bet ir savotiškai keistas pačio karo parodymas – kameros skrydis tarp purvo balų. Ar vėlgi duoklė meniškam stiliui ar nenoras baugint žiūrovo žiaurumais? Kam tada išvis tas gana netrumpas epizodas? Dar vienas ar keli epizodai tarnauja tik kaip statiškas fonas tuo metu skambančiai giesmei. Įtariu, kad tokį filmą parodžius apie Lietuvos istoriją ir surinkus gražių tautiškų dainų, efektas mūsų žiūrovui būtų stiprus, bet tiems patiems škotams gal įspūdžio nepadarytų. Taigi, bendrai įspūdis vidutiniškas. 7/10

Kinopavasaris 2016 – Mustangės [LT]

wroot Leave a comment

Tiek to, leisiu Mustangėms (Mustang) reabilituoti turkišką kinematografiją mano akyse 🙂 Taip, filmas žiūroviškas, bet ne puikus, ne be matomų kinematografinių siūlų. Vaidinant vaikams ar paaugliams dažniau būna perspaustumas ir pernelyg didelis vaidinimo entuziazmas. Neapsieita ir be klišių kaip juokai apie užpakalio storį ir pan. (žiūri ir iki sekundės tikslumo atspėji, kada koks juokas bus pasakytas ar parodytas žiūrovo malonumui). Arba netikėtai iš vaiko lūpų sklindančiais pasakymais (arba vertimas blogas arba netikiu, kad vaikas galėtų taip argumentuot apie moralę, kai užsipuola skundikę). Bet filmas po mažu vis įveda rimtesnius ir sunkesnius siužeto etapus. Žiūrovo linksminimas epizodiškai išlieka, bet turbūt tik tam, kad visai juo nesugniuždyt. Netgi atsiranda intriga ir šioks toks veiksmo filmo adrenalinas su pabėgimais, gaudynėm, slėpynėm.  O dėl to, kad tik jaunesnioji sesutė išsiskyrė iš visų, tai gal ir natūralu. Nes žiūrovui paprasčiau stebėt vieną pagrindinį herojų ir įsijaust į jo gyvenimą. Ji taip pat buvo pagrindinė istorijos pasakotoja ir už kadro. Bet nepasakyčiau, kad kitos merginos buvo visai panašios. Visos atrodo turėjo kažkokių ypatingų bruožų (kažkas labiau kovojo, kažkas buvo labiau apatiškas). Filmą žiūrėt įdomu, nors ir jauti, kad šiek tiek iš fantastikos srities ir kad galiausiai pabėgėlės būtų grąžintos atgal ir nieko tai nepakeistų. Svarstau, kad tamsesnis, žemiškesnis, realistiškesnis filmo siužetas būtų stipresnis, bet mažiau patrauklus platesnei publikai. Todėl gal ir gerai, kad jis toks kartu ir valiūkiškas ir rimtas. Kaip ir “Gimtinė” parodantis tradicijų ir šiuolaikiškumo priešpriešą, bet savaip. Gal patys turkai jį pamatę, pamatę save iš šalies susimąstys, ką daro su vaikais ir savim. Na ir mums, europiečiams, naudinga tai pamatyt. 8/10

Read More

Kinopavasaris 2016 – Vyrai ir viščiukai [LT]

wroot Leave a comment

“Adomo obuolius” esu matęs jau gal 3-4 kartus. Kaip tik pirmas kartas buvo Skalvijoj ir jau metai po jo debiuto KP. Šiandien pažiūrėjau Vyrai ir viščiukai (Mænd & høns). Nors paprastai į komedijas labai retai einu, nebent kažkas tokio provokacinio, absurdiško kaip tarkim “Rumba” ar “Triukšmo garsai”. Bet negalėjau praleist šio režisieriaus naujo darbo. Sutinku, kad aprašymas klaidinantis ir įdomu kaip jį reklamuos ateityje. Juoko salėj buvo, bet labiau pradžioj filmo per tuos didesnius juokinimus, bet kažkaip į galą jau pritilo žiūrovai. Aišku “Adomo obuoliai” irgi nebuvo toks, kad visą laik kvatotumeisi. Pamačiau tą patį stilių, kai juoktis verčia absoliutus situacijos absurdiškumas ir fantasmagoriškumas. Bet man antro dalyko šiame filme buvo per daug. Ir į galą filmas pavirto į kažkokį depresiją ir atstūmimą sukeliantį dalyką. Pagalvoji net, ir ką, taip viskas ir baigsis? Ir pasirodė, kad režisierius nežinojo kaip gi tą jo užsuktą istoriją gerai pabaigt. O gi čia dar ir komedija. Ir tada atsiranda ta labai saulėta happy endiška pabaiga. Taip taip, ten pasakoma gražių minčių, bet, kažkaip nesiklijuoja taip gerai, kaip norėtųsi. Turbūt panašiai jaučiausi pažiūrėjus “Fėją” po “Rumbos”. Panašu, tie patys aktoriai, panašūs juokinimo triukai, bet jau ne taip juokinga, kaip buvo pirmą kartą. Galima pradėt mintyse vartyt visokias alegorijas, kad gal taip norėta parodyt, kad ir be jokių fantastinių dalykų pilna gyvenime žmonių gyvenančių kaip gyvūnai ar kitaip gamtos subjaurotų, bet tada paskutinis filmo kadras lyg pasako, nieko čia tokio, svarbu tik gyvent, kaip nors, bilekaip.. Bendrai įspūdis silpnokas. 7/10

Kinopavasaris 2016 – Gimdymas [LT]

wroot Leave a comment

 Be tokio kino man Kinopavasaris būtų ne visai pavykęs, todėl ir bilietą specialiai ėmiau vos perskaičius kelis aprašymo sakinius 🙂 Gimdymas (Nacimiento) yra stebėjimo filmas. Kai smegenys atsijungia, kai nereikia gilintis į įmantrius siužeto vingius, klausytis dialogų (pradžioj net buvo kilusi mintis, o gal čia išvis nebus kalbų, bet deja yra, nors labai labai ne daug), stebi neskubų atogrąžų gyventojų kasdienį gyvenimą, upę, mišką, kartu su jais užmiegi ir pasitinki naują dieną. O kulminacija, kuri suteikė filmui vardą yra irgi tokia rami, beveik begarsė. Man toks filmas padeda atpalaiduoti po eilės pamatytų filmų ir akis ir protą, tai gal labiau tiktų užbaigimui, bet dar bus keli filmai. Bet gal ir galima kažkiek priekaištų rasti. Tarkim tą nebylumą aš visai pateisinčiau, jei režisierius pasiryžtų visą filmą tokiu išlaikyt (na taip, būtų toks eksperimentas ir dar didesnis žaidimas su žiūrovo kantrybe), bet to neįvyksta ir tada kyla klausimas kodėl daugybėj vietų jokios kalbos nebūna. Kaimo gyventojai pavirsta tokiais Tibeto vienuoliais-mąstytojais ne žodžio nepratariančiais ir vis apie kažką mąstančiais. Muzika pirmą kartą į filmą įvedama įdomiai ir natūraliai, bet gal vėliau jos visai nereikėtų. Bet čia šiaip smulkmenos ir filmas man patiko, tik sunku jį lygint su daugiau “turinio” turinčiais filmais ir taip pat įvertint. 8/10 Nors bendram filmų sąraše gal ir bus žemiau prasčiau įvertintų.

P.S. IMDB netgi neturi net 5 balsų. Tikrai mažai žinomas dar pasaulyje filmas.