Star Trek – The Next Generation [LT]

Vakar baigėsi dar viena kelionė su Star Trek. Pažiūrėjau paskutinę dvigubą paskutinio The Next Generation sezono seriją. Užtrukau ilgiau nei su originaliąja serija, kurią pabaigiau per 6 mėnesius. Nes ten buvo tik 3 sezonai ir žiūrėjau praktiškai kasdien. Bet su TNG grįžau prie sau labiau įprasto grafiko žiūrėjimo savaitgaliais po kelias serijas. Taigi man prireikė 3 metų įveikti visus 7 sezonus. Nors kartais irgi pasiduodu “binge watch” impulsui su tam tikrais serialais (berods “Lexx” visus sezonus per savaitę sužiūrėjau kartais po 5 serijas kasdien), bet dažniau man patinka žiūrėti neskubant, gyventi ilgiau su herojais, priprast prie jų, laukti kito susitikimo. Aišku po to būna ir sunkoka išsiskirti. Nors Star Trek atveju žinau, kad dar laukia nemažai filmų ir kitų serijų, taigi labai nepergyvenu. Tiesa, žiūriu viską pagal išleidimo chronologiją, taigi po originalios serijos pažiūrėjau 4 pilno metražo filmus išleistus prieš TNG. The Motion Picture nepasirodė man nuobodus, nors sutinku, kad tam tikros vietos pernelyg ištemptos, taip pat patiko pagrindinė idėja. Bet aišku The Wrath of Khan buvo guvesnis ir įdomesnis. Grįžtant prie TNG, iš pradžių buvo keistoka matyt daug naujoviškesnį vaizdą (grafika pažengė toliau į priekį palyginus su senu serialu ir filmais) ir visai kitokius žmones ir aktorius, bet su visa pagarba senajai serijai visgi ši komanda man galiausiai tapo labiau artima širdžiai. Spock buvo unikalus ir nuostabus, bet TNG davė daugybę įdomių herojų. Aš netgi nejaučiau stiprios antipatijos Wesley (na, gal tik biškį pačioje pradžioje, kai jis buvo labai jau erzinantis vaikėzas:D). Užtat pabūsiu kontraversiškas ir pasakysiu, kad man visiškai nepatiko Q. Ir kai jį pamačiau pirmame epizode, įspūdis apie visą seriją buvo šiek tiek suprastėjęs. Nepatiko man ir jo ekscentriškas charakteris ir apskritai labiau pasakas primenančios savybės ir sugebėjimai. Man asmeniškai tai nelabai siejosi su gana moksliškai pagrįstais įvykiais viso serialo metu. Kažkiek priminė vieną epizodą iš senos serijos, kur aukštesnės civilizacijos atžala krečia pokštus Enterprise įgulai, tik TNG tokių epizodų buvo daugiau. Gal tai buvo duoklė šiai originaliai istorijai. Tiesa, Q pasirodo ir paskutiniame dvigubame epizode ir vaidina gana svarbų vaidmenį. Bet tiek to, labai dėl to nepykau, nes šis epizodas labai geras, nostalgiškas, trumpam sugrąžinami keli seni personažai, pamatome šiek tiek praeities ir galimos ateities, šiek tiek suirzusį senuką Pikarą ir kitų dalykų. Bendrai paėmus TNG man patiko šiek tiek labiau nei originali serija dėl šiuolaikiškesnių technologijų, įdomesnių personažų ir jų vystymo (man rodos visi pagrindiniai komandos nariai gavo pakankamai laiko papasakoti apie save ir “užaugti”). Aišku buvo ir mano jau minėtų minusiukų, taigi dešimtuko duoti gal negalėčiau. Ypač įdomus man buvo Data personažas. Stebėdamas jį vis svarsčiau ar vienoje ar kitoje scenoje jis atrodė įtikinamai kaip androidas. Aišku, Data vis bandė tapti žmogiškesniu ir tai tik filmas, o ne tikra simuliacija, bet kartais jo veiksmuose buvo per daug žmogiškumo. Kas beje labai netrukdė. Na ir TNG davė mums labai žiaurius savo abejingume priešus – THE BORG. Tik nelabai patiko kaip jie buvo pristatyti (vėl tas Q). Taip pat pamatėm kardasianus (kurie primena ir romulanus ir klingonus kartu). Per tiek metų daug matytų epizodų susiliejo į vientisą juostą ir sunku prisimint visus įdomiausius, kažką išskirt. Žinau, kad tikrai visam laikui man įstrigs serija, kai Pikaras pragyveno visą gyvenimą virtualiame pasaulyje. Tai vienas iš stipriausią emocinį krūvį turinčių epizodų. Patiko, kai Worf šokinėjo tarp skirtingų galimų realybių ir galima buvo pamatyt visokių “o kas būtų, jeigu” variacijų. Serija kai Riker buvo kankinamas ir nebuvo aišku kur realybė, o kur ne. Dar vienas personažas kuris su laiku man pradėjo patikt vis labiau – Ro Laren. Nuostabus epizodas, kai ji su Geordi “mirė” ir stebėjo kaip kiti jų ilgisi. Paskutinis epizodas su ja paliko neatsakytų klausimų ir kažkiek tikėjausi ją pamatyt vėl paskutinėje serijoje, bet deja ne. Ką gi toliau laukia Deep Space Nine (kas iš kelių TNG epizodų žinau, kad yra berods stotis, o ne laivas, taigi bus įdomi nauja dinamika). O TNG vertinu 9/10.

Star Trek – Original Series [LT]

Šią savaitę pabaigiau žiūrėti trečią originalios Star Trek serijos sezoną. Nuo vaikystės mėgau ir daug kartų žiūrėjau Star Wars, bet su Star Trek kažkaip nedraugavau. Esu matęs vieną iš naujų filmų (gal prieš 5 metus išleistą). Vaikystėj karts nuo karto pažiūrėdavau vieną kitą seriją, kai užtaikydavau televizijoj. Ir tiek. Kadangi neseniai buvo Star Trek jubiliejus, nusprendžiau užglaistyti spragą ir pagaliau pažiūrėt. Tiesa, ši serija turi gana painoką  kratinį skirtingų serialų, filmų (netgi animacinių serialų), o jei bandyt viską žiūrėt pagal šios visatos chronologiją, viskas pasidaro dar painiau 🙂 Bet nusprendžiau žiūrėti pagal tai, kokiu laiku pasirodydavo serialai ir filmai. Taigi pradėjau nuo Original Series (nuo ko viskas prasidėjo, tiesa pilotiniam epizode buvo kitas kapitonas ir kai kurie kiti veikėjai). Pagal tuos laikus tai yra labai geros kokybės fantastinis kūrinys. Aišku, vaidinimo ir filmavimo ypatumai kartais atrodo juokingi, bet vis tiek mieli. Tas aktorių kratimasis, kai neva laivas kratomas sprogimų, stambūs stipriai apšviestų veidų planai, tam tikros atkarpos užbaigiamos stipriu muzikos akordu ir ekrano tamsėjimu (reklaminė pauzė). Bet visa tai tuo pačiu ir miela, įdomu. Aišku, kai kuriuose epizoduose pasitaiko ne visai įtikinamų ar gerai išvystytų dalykų. Pačioje pradžioje mane labai nustebino, kai buvo aptikta Žemės planetos kopija, bet tai buvo priimta kaip nieko ypatingo. Nebuvo kažkaip paaiškinta iš kur atsirado kopija mūsų planetos ir niekam atrodo tai nerūpėjo. O po to dar perskaičiau, kad buvo nuspręsta padaryt tai Žemės kopija, nes tam epizodui buvo gautos žemiškos dekoracijos.. Arba kitam epizode pasirodo vienos planetos gyventojai taip greitai juda, kad jų negali pastebėti, kas yra šiek tiek absurdiška ir nepaaiškina kodėl gi paprasti žmonės sugeba kažką spėti padaryti, kol tie greiti žmonės kalba ekrane, kai iš tikrųjų jų laiku praeina mikro sekundės dalys 🙂 Seriale taip pat nemažai pasikartojančių siužetų. Gal 4 ar 5 kartus kovojama su dirbtiniu intelektu, kuris visada žmogų palaiko blogiu ar pan. Nemažai (ypač pradžioje) blogiukų turinčių psichinių galių. Bet yra ir tokių dalykų, kurie tikrai įstringa mintyse ilgam, kaip dvi planetos nusprendusios nevykdyti tikro branduolinio karo, bet simuliuoti jį kompiuteriuose. Tik elektroninių batalijų pasekmes pritaikyti realiam pasaulyje pasiunčiant milijonus savo gyventojų į savižudybės kameras.. Šis serialas pagarsėjo savo aukštos moralės ir principų aukštinimu. Pagrindiniai herojai nors ir turi kartais neigiamų savybių visgi yra aukštos prabos žmonės. Naujesni filmai ir serialai tai kažkiek pataiso ir įveda labiau realistiškus personažus su ydom, bet yra kažkas tokio romantiško ir nostalgiško šiame sename mokslinės fantastikos kūrinyje ir negali nemėgti jo herojų. 8/10

Searching for home – Battlestar Galactica [LT]

Baigėsi dar viena kelionė. Pabaigiau žiūrėti BSG serialą (4 sezonai). Nemačiau originalios senesnės versijos (kiek skaičiau, nauja versija realistiškesnė, herojai ir įvykiai įtikinamesni ir pan.). Pradėjau prieš kelis metus iškart nuo 2004-2009 sukurtos, kuri prasidėjo nuo dviejų dalių įvadinio mini serialo. Pamenu, tada pabaigiau žiūrėti puikaus Firefly pirmąjį ir vienintelį sezoną ir galvojau kuo jį pakeist. Beje, abu serialus pradėjau žiūrėti dėl stalo žaidimų sukurtų pagal juos. Nors nesu žaidęs nei Firefly nei Battlestar Galactica žaidimų, bet jie yra gana žinomi ir daug esu apie juos girdėjęs. Kaip ir su daugeliu serialu po kelių sezonų atsiranda nuovargis, o ir scenaristai nebežino ko griebtis, kad sudomint žiūrovą. Prasideda visokios ištemptos, nuobodžios, neįdomios siužeto linijos. Panašiai atsitiko ir su 3 BSG sezonu. Todėl jį užbaigus apie metus prie serialo negrįžau. Kol neseniai nusprendžiau visgi jį pabaigt. Ketvirtas sezonas jau buvo geresnis. Nemažai visokių netikėtų, įtemptų, mistinių vingių. Pagaliau visos kelionės atomazga, kuri ne visai ir tikėta, bet tuo pačiu ir tikėta 🙂 Aišku šiame sezone pradėjo jau visai viskas maišytis ir visai logiška buvo su juo viską pabaigt. Labai gera serialo kulminacija yra paskutinė serija trunkanti 1,5 val., kur pakanka ir veiksmo ir atradimų ir filosofinių pamąstymų. 8/10 (keli balai nukrenta už kartais per daug ištemptus dalykus, 3 sezoną ir durną kiekvienos serijos pradžią, kai rodomi kadrai iš to, ką pamatysi.. įdomu, kad dvi paskutinės serijos jau to neturėjo 😀 )
Read More

Kortų namelis – House of Cards (S1-S4) [LT]

Šią vasarą nusprendžiau pabandyt nemokamą Netflix mėnesį, kadangi jau jie nusprendė teikti paslaugas Lietuvoje. Ir pabandymui pasirinkau būtent šį serialą, apie kurį teko nemažai skaityt ir girdėt. Jau prieš tai įpratau žiūrėti filmus ar serialus planšetėje (ypač kai teko praleisti mėnesį ligoninėje ir dar vieną namuose praeitais metais). Bet šiuo atveju viskas taip paprasta ir patogu. Nereikia nieko siųstis, kelti į planšetė (kažką trinti, kai neužtenka vietos). Kaina irgi labai nesikandžioja. Nors kartu ir verčia žiūrėti, kad nemokėt veltui (galėtų būti mokestis už pažiūrėtas serijas). Bet grįžtant prie šios serijos. Nuo pirmų epizodų prikaustė dėmesį ir suintrigavo. Priverčiau save žiūrėti tik vieną seriją per dieną, nors norėjosi kaip daugumai kitų tiesiog “binge watch”it po sezoną į dieną 😀 Tuo metu vertinčiau turbūt net dešimtuku. Bet.. kažkur į galą pirmo sezono įvyko lūžis. Mane traukė intrigos, buvo įdomu stebėti išsisukinėjimus, pinklių rezgimą kitiems, bet kai atsirado brutalumas, tas dalykas viską sugadino. Tiesiog neliko elegancijos. O vėliau tiesiog neliko kažko, kas galėtų traukti toliau. Viską jau matėm. Buvo bandoma užsukti siužetą įtraukiant Rusiją, pasikėsinimą, kivirčą tarpusavyje. Bet man atrodo serialą galima buvo baigti po 2 sezono, kai buvo pasiektas pirminis tikslas. Nors aišku, to niekada nebus ir gal dar pamatysim ne vieną sezoną 🙂 Trečio-ketvirto sezono metu buvo įdomių momentų, netikėtų atomazgų, labai gerų epizodų, bet daug ir nereikalingų dalykų, eksperimentų (ypatinga įstrigo per daug panaudotas kadro tarp repeticijų ir tikros kalbos peršokimas). Tai galbūt įtakoja galybė pasikeitusių scenaristų ir režisierių (kartais režisavo net pati Robin Wright). Pabaigiau ketvirtą sezoną. Penktas planuojamas 2017-ųjų vasarį. Turbūt vis tiek pažiūrėsiu. Juolab po kelių mėnesių pertraukos galbūt pasiilgsiu šių herojų. Paskutinio matyto epizodo pabaiga gana grėsminga, bet nujaučiu, kad jie vis tiek išsisuks 🙂 Kol kas vertinant kaip visumą 8/10.

Tam, kad nugalėtum pabaisą, pats turi tapti pabaisa – Attack on Titan [LT]

Pirmą kartą apie Attack on Titan perskaičiau turbūt prieš metus. Tada taip pat pamačiau pirmus kadrus iš kuriamo filmo pagal šią istoriją. Tuomet tai pasirodė įdomu, bet ne tiek, kad pradėčiau domėtis daugiau. Neseniai gi pasirodė ir keli stalo žaidimai šia tema. Pažiūrėjus vieno iš šių žaidimų apžvalgą, nusprendžiau dar kažkiek pažiūrėti, kas gi yra tas Attack on Titan. Radau Youtube ir pažiūrėjau kelias pirmas anime serijas.. ir užkibau. Tai jau ne pirmas kartas, kai stalo žaidimai sudomina serialais 🙂 Panašiai pradėjau žiūrėti ir Battlestar Galactica bei neseniai peržiūrėjau Firefly. Tiesa, šį kartą pradžia buvo nekokia. Po kelių pirmų serijų buvo apėmęs toks slogus jausmas, kad galvojau man to pakaks ir daugiau į šią seriją net nežiūrėsiu. Bet kitą dieną smalsumas visgi nugalėjo ir perlaužęs save pratęsiau žiūrėjimą. Nepasigailėjau. Taip. Istorija labai prislegianti. Labai mažai optimistinių prošvaisčių (dėl ko jos tampa ypatingai vertingomis), o ir tos dažnai pakeičiamos dar baisesniais įvykiais. Žiūrėt sunku, nors aišku su laiku priimi to pasaulio realijas ir kažkiek susitapatini su herojų kasdienybe, kai gali žūti bet kas ir bet kada, kai bloga situacija gali dar ir dar suprastėti. Labai stipriai jaučiasi kovos desperatiškumas, kai žmonija susiduria su tokiu netikėtu priešu. Gigantiškais titanais valgančiais žmones be jokio tikslo. Vien perskaičius šį sakinį galima pamanyt “Kažkokia japoniška nesąmonė”. Bet tai, kaip tai parodoma, padaro šią istoriją pribloškiančią. Nes žmonės bijo, žmonės netiki ir nenori kovoti, bando bėgti nuo kovos, slėptis ir reikia didžiulių pastangų, norint kažką veikti, o tai dažnai nieko neduoda. Be to, prieš tokį žiaurų priešą žmonija nesusivienija, kaip galima būtų tikėtis. Besislepiant už aukštų sienų vis tiek egzistuoja nelygybė, noras išgyvent kitų sąskaita, korupcija, vargas. Tai ne pasaka apie gražius super herojus kovojančius su mistiškais priešais, o labai realiai atrodantis pasaulis ir žmonės bandantys išgyventi, kažką pakeisti. Ir dėl to jis gražus.

This world is cruel, but it’s also beautiful

Kažkiek prie to slogumo ir nevilties jausmo prisideda ir tas, kad titanai naikina žmones su kažkokiu abejingumu, lyg varomi keisti instinkto, kas padaro istorija dar labiau absurdiška, keista ir sunkiau priimtina protui. Nes natūraliai bandai rasti kažkokį paaiškinimą ir negali. Tiesa, pirmas sezonas neduoda visų atsakymų. Ko aš ir nesitikėjau. Antras sezonas lyg ir žadamas 2017 metais. Gal tuomet bus atsakyta į kai kuriuos klausimus (kas tie titanai, iš kur ir kodėl jie atsirado). Pats šio anime stilius yra aišku japoniškas, daug akcentuojamos emocijos, vidiniai herojų pergyvenimai. Daug ilgų dialogų. Bet nėra taip blogai 🙂 Pamenu kai kokiam Dragon Ball Z galėjo kelis epizodus nepajudėt iš vietos ir tik kalbėtis 🙂 Bet aš prie anime jau esu kažkiek pripratęs ir tai man netrukdo. Netgi pirmąjį sezoną žiūrėjau būtent tik su angliškais titrais. Nes man patinka girdėt tikrą japonišką įgarsinimą (su mielu vakarietiškų vardų tarimu), tikras emocijas perteikiamas įgarsinimo aktorių, kas kažkiek nublanksta vertimo atveju.  Tą patį galima pasakyt ir apie filmus. Nors mačiau tik kelis treilerius, bet nesijaučia tos pačios dvasios (aišku ir šis anime yra pats sukurtas mangos komiksų pagrindu). Filmai, nors ir bus du, vis tiek negalės įsprausti visko, kas buvo parodyta seriale. Lauksim antro sezono. 10/10.