Vis dar ne paskutinė – Windows 11 [LT]

Daugelis technologijų pasaulyje jau turbūt girdėjo apie paskelbtą naują Windows versiją. Taigi Microsoft “OS-as-a-service” ir “really last Windows version” pažadas buvo kiek jų pačių primirštas. Na, pirma dalis gal ir nesikeičia, nes Windows 11 yra didžiąja dalimi vis dar kuriama Windows 10 pagrindu ir atnaujinimas nemokamas, taigi tik šiek tiek keičiasi išvaizda ir versijos skaičiukas. Man atrodo, kad šis žingsnis buvo padarytas dėl kelių priežasčių. Microsoft suprato, kad amžiams turėti tik vieną versiją nėra įdomu publikai, o feature atnaujinimai jau seniai pasidarė nuobodūs ir nesukuria pakankamai šurmulio entuziastų gretose. Kitas aspektas – noras gana pastebimai pakeisti įprastą sąsają (užduočių juostą, Start meniu). Tikriausiai Windows 10 naudotojams tai būtų pernelyg didelis pokytis, jeigu tai būtų eilinis tos pačios versijos atnaujinimas.

Read More

Frank Herbert – Dune Messiah [LT]

(1) Frank Herbert – Dune

Taigi, pagaliau po 4 mėnesių pabaigiau antrą knygą Kopos serijoje. Skaičiau Dune Messiah turbūt ilgiau nei pirmąją dalį, nors ši 3 kartus trumpesnė. Ir dabar nesu tikras kad su tokiu tempu spėsiu perskaityt visas šešias Kopos Kronikų knygas iki naujos ekranizacijos išleidimo spalį. Kaip ir minėjau pirmas dvi knygas skaičiau prieš eilę metų ir atsimenu, kad antroji patiko daug mažiau. Dabar perskaičius vėl galiu patvirtint, kad ji yra silpnesnė, bet ne viskas joje yra blogai.

Taigi po visų intrigų, išdavysčių, atradimų ir pergalių pirmoje dalyje pagrindiniai herojai tampa Arakio šeimininkais kartu su “frimenų” armija ir pradeda užkariauti kitas planetas ir civilizacijas, kartu pasiedami savo naujos religijos sėklas. Tai tas Polą seniai vizijose bauginantis džihadas, kurio taip ir nepavyko pilnai išvengti. Tačiau yra jėgos, kurios nenori su tuo taikytis. Taigi intrigų šioje trumpesnėje dalyje tikrai nėra mažiau nei pirmoje. Taip pat atsiranda visai egzotiški “tleilaksu” personažai su savo amatu prikelti mirusius ir keisti savo išvaizdą. Atsiranda seniai matyti veidai, bet visiškai neįprastoje formoje. O kartu galima pamatyti, kaip valdžia, pertekliniai turtai ir vadų pavertimas dievais iškreipia ir sugadina geriausius. Kai kurie laisvieji pamąsto, kad jie buvo daug laimingesni, kai gyveno asketiškai tremtyje dykumoje su vandens nepriteklium, negu dabar, kad Arakije yra fontanai ir upės, daugiau žalumos ir mažiau suvaržymo. Tai iškreipė frimenų gyvenimo filosofiją ir papročius. Galima sakyti visi nugalėtojai stato savo imperijas, kurios pasmerktos žlugti dėl tų pačių priežasčių kaip ir buvusios prieš tai: korupcijos, atsipalaidavimo, pertekliaus. Visi šie dalykai kaip ir sąmokslai, suaugę Polas ir jo sesuo ir jų problemos, yra įdomūs. O kartu ir filosofinis klausimas kas gi žmogų daro gyvu. Bet knygoje taip pat yra labai daug pasakojama apie vizijas. Pernelyg daug. Iš dalies tai yra suprantama, nes norima parodyt kaip sudėtinga Polui gyventi tokiame nuolatiniame galimų ateičių sraute. Bet tai kažkiek pradeda varginti ir atrodo kad autorius neturėjo kuo daugiau užpildyti knygos. Taigi, knyga bendrai palieka ne tokį blogą įspūdį, bet pabaigti buvo sunkoka dėl per didelio akcento į pergyvenimus. 7/10

Windows 10 May 2021 Update (21H1) [LT]

Gegužės 18 dieną Microsoft oficialiai išleido May 2021 Update atnaujinimą skirtą Windows 10 sistemai (21H1 versijos numeris). Kai buvo išleistas 20H2 smalsavau ar kada nors Enablement Package atnaujinimo mechanizmas bus pritaikytas ir pavasario versijoms (iki šiol tai buvo daroma tik su rudens versijomis). Ir šį kartą toks paketas yra teikiamas 21H1 versijai. Įdomiausia, kad su juo greitai atsinaujint galima ne tik iš prieš tai išleistos 20H2 versijos, bet ir iš 2004. Tai yra naujovė. Enablement Package pirmą kartą atsirado pasirodžius 1909 versijai ir leido labai greitai atnaujint 1903 versiją turinčią sistemą. Kadangi visos naujos funkcijos jau būna įrašytos su eiliniais mėnesio atnaujinimas, bet išjungtoje būsenoje. O Enablement Package jas įjungia. Toks paketas parsiunčiamas ir įdiegiamas per kelias minutes ir prireikia tik vieno trumpo perkrovimo. Tai, kad į 21H1 greitai atsinaujint galima net iš dviejų versijų kalba ir apie Microsoft daromą pažangą. O kartu galbūt ir apie naujovių trukumą. 21H1 yra gana nuobodus atnaujinimas su mažu kiekiu įdomių naujovių. Buvo panaudota ta pati bazė kaip 2004/20H2 versijose ir tai leido pritaikyti Enablement Package mechanizmą.

Read More

Mozilla Firefox 88.0 [LT]

https://www.mozilla.org/en-US/firefox/88.0/releasenotes/

PDF formose palaikomas JavaScript veikimas.

Spausdinant puslapio parametrų matavimo vienetai yra lokalizuoti.

Linux sistemoje palaikomas priartinimas naudojant “touchpad” (pinch to zoom).

Puslapio pavadinimo parametras “window.name” nuo šiol negali būti perduotas kitiems puslapiams taip išduodant vartotojo naršymo istoriją.

Ekrano skaityklė daugiau neskaitys vizualiai paslėptų puslapio elementų.

Naršyklė pakartotinai neprašys patvirtinti leidimą naudoti mikrofoną ar kamerą, jei toks leidimas jau buvo suteiktas tame pačiame puslapyje ir skirtuke 50 sekundžių laikotarpyje.

Iš adreso juostos meniu veiksmų išimta ekrano nuotraukos funkcija. Nuo šiol ją galima pasiekt paspaudus dešiniu puslapyje, kontekstiniame meniu (Take Screenshot) arba kaip ir anksčiau galima pridėti mygtuką įrankių juostoje panaudojus Customize meniu.

FTP palaikymas išjungtas, o ateityje planuojama jį išimt visiškai.

Kinopavasaris 2021 – Daina be pavadinimo [LT]

Filmą žiūrint buvo keistas jausmas, kadangi pagrindinės aktorės bruožai priminė kolegę iš Centrinės Amerikos. Nors įvykiai, pagal kuriuos nufilmuota juosta, buvo jau gana senokai (1988), visgi kas žino ar pažįstamos šeima ar jos seneliai nebuvo susidūrę su panašiais dalykais. Viena tai kad filmas juodai-baltas jau prideda savotiško šarmo ir klasiškumo. Pradžioje daug žaidžiama su sulėtinimu, ilgais statiškais kadrais ir lėtu žmonių judėjimu. Netgi vienoje vietoje yra labai mistiškai naudojamas stop kadro intarpas. Keista, kad tokie eksperimentai vyksta daugiau pradžioje filmo ir neišlaikomi visos juostos metu. Bet aišku tai negadina bendro vaizdo. Tik pradžioje vos neatrodo, kad tai netgi dokumentika ar bus kažkoks siurrealistinis filmas apie Peru genčių papročius, dvasias, šokius ir t.t. O gavosi toks beveik detektyvas su žybsniu politikos ir romantinių santykių. Netradicinių, kas tais laikais ir šioje šalyje buvo tikrai pavojinga. Įdomiai buvo parodyta šių santykių eiga, kai buvo jaučiama emocinė įtampa tarp herojų, rodoma žodžiais, kūno kalba, be perspaustų meilės scenų, apsiribojant vienu būčiniu. Tačiau pagrindinė filmo Daina be pavadinimo (Canción sin nombre) istorija yra jaunos motinos netekusios naujagimės. Nuo pat pradžių jauti beviltiškumą, kurį kažkiek sušvelniną veiklus žurnalistas. Bet nujauti, kad tikriausiai negausi bent kažkiek laimingos pabaigos. Kaip ir tikėjausi pabaigos be pabaigos (kaip ir dainos be pavadinimo), bet kažkiek visgi norėjosi gauti atsakymus bent į kažką. Jei ne apie vaiko lemtį, tai apie moters vyro motyvus ir veiksmus. Bet bendrai paėmus pirmas pilno metro režisierės darbas gavosi geras su savotišku lėtu ritmu ir asketiška stilistika. 8/10

Kinopavasaris 2021 – Valchenzė amžiams [LT]

Karta po kartos, po kartos, po kartos ir amžiams. Na, ne amžiams, kada nors gali užsibaigti, pasikeisti ir nutrūkti istorija. Valchenzė amžiams (Walchensee Forever) graži juosta apie vienos šeimos ir jos narių (pagrinde dviejų seserų) gyvenimą, pradedant nuo praeito amžiaus pradžios, kai jie atsikėlė prie ežero į Valchenžės kraštą, ir atkeliaujant iki mūsų dienų. Tokių istorijų turi būti tūkstančiai, milijonai, kažkur dienoraščiuose, laiškuose. Bet ši istorija nustebino tuo, kaip daug buvo įamžinta kino juostoje. Matyt kažkas šeimoje labai anksti susižavėjo filmavimu ir fotografavimu (netgi iki scenoje pasirodžius seserų tėvui). Todėl šis filmas jaučiasi mažiau dokumentinis, kai jame tiek daug ne tik nuotraukų, kurios irgi dažnai yra puikios, bet ir gyvo šeimos narių įamžinimo. Patiko ir pagrindinis filmo rėmas – dukters ir mamos interviu, tokia kelionė šeimos istorijos keliais iš vienos iš seserų lupų. Palikimo perdavimas naujai kartai. Labiausiai atminty įstrigo jų “gastrolės” Meksikoje. Labai drąsus ir nutrūktgalviškas poelgis, užburiančios aplinkos, spalvingi žmonės, ir tiroliškas dainavimas 🙂 Negaliu pasakyt, kad man buvo artimos jų savęs atradimo paieškos (esu labiau žemiškas), bet buvo įdomu žiūrėt į jų keliones, eksperimentavimus, guru atradimus ir galiausiai neišvengiamai grįžimas prie šaknų į tą pačią Valchenzę. Puikus anūkės darbas įamžinant savo šeimos istoriją į vientisą kūrinį iš daugybės padrikų vaizdų ir įrašų surišant tai ramiu pasakojimu. 8/10

Mozilla Firefox 87.0 [LT]

https://www.mozilla.org/en-US/firefox/87.0/releasenotes/

Šis leidimas yra daugiau nušlifavimui anksčiau pristatytų saugumo funkcijų.

Vienintelis įdomus patobulinimas man, tai paieškoje pridėtos žymos lango šone (prasukimo juostoje) kur surasti ieškomi žodžiai.

Taip pat nuo šios versijos Backspace mygtukas daugiau neveiks kaip navigacijos priemonė (grįžimui į buvusią vietą). Kadangi dėl šito vartotojai dažnai prarasdavo įvestus duomenis kai netyčia paspausdavo šį mygtuką nesant įvedimo laukelyje.

Mažiau puslapių turės problemų naršant privačiai ar naudojant griežtą privatumo apsaugos nustatymą.

Naršant puslapiuose naršyklė nebesiųs pilnos informacijos (nuorodos) į serverį iš kurios puslapio vietos perėjo vartotojas. Šioje versijoje ši politika veiks griežčiau, o ne tik kai pereinama iš https į http puslapį.

macOS versijoje pilnai palaikoma VoiceOver ekrano skaityklė.

Išimti mažai naudojami meniu: Synced tabs, Pocket list ir Recent Highlights.

Kinopavasaris 2021 – Oazė [LT]

Žinau, kad bus nepopuliari nuomonė, bet filmus vertinu pagal tai kokias emocijas, mintys sukelia, ne pagal taip kaip privalėčiau jaustis dėl juostoje rodomų dalykų. Ir galiausiai per įdomumo prizmę. Per 17 metų KP filmų žiūrėjimo palaipsniui nusileidau ant žemės ir mažiau į kiną žiūriu kaip į aukščiausio meno apsireiškimą. Kinas yra kinas. Kartais įdomus, kartais ne. Visiems patinka skirtingi dalykai. Oazė (Oaza) pasirinkau perskaičius aprašymą ir jis sudomino. Sunku vertinti iš vaidybinės pusės (nebent susikrimščiusius prižiūrėtojus) nes nežinia kiek filme buvo vaidybos, o kiek natūralios elgsenos. Kadangi kaip supratau filme vaidino tikrieji įstaigos gyventojai (pacientai?). Galbūt galiu pasakyt, kad atrodė tikroviškai? Gal labiau autentiškai. Bet kokiu atveju šiuo požiūriu labai įdomus dalykas, kai šie žmonės gali patys parodyti filmą apie save. Bet visgi smalsu kiek filme buvo vaidybos, kiek repetavimo ir kiek natūralumo. Pradžioje filmo tai kažkiek pribloškia, užburia ramybė, tyla, taupios frazės, aplinkos, gamtos garsai. Bet po pirmo susipažinimo ir pripratimo prie aplinkos norisi kažko daugiau. Siužetas yra labai paprastas, kaip turbūt ir jų tikrieji gyvenimai. Nuolat rodant jų dienos monotoniją režisierius turbūt ir norėjo parodyti jų nykų gyvenimą, kuriame jie suranda tokius žiaurius būdus kažką pajust, pabėgt nuo realybės. Iš kitos pusės tai ta pati paaugliška meilė, trikampis, pavydas, skausmas. Vėlgi, gal autorius norėjo parodyt, kad jie iš esmės tokie patys. Protas kitoks, bet emocinė dalis, meilė, prisirišimas, viskas kaip pas visus žmones. Bet. Žiūrint į šią istoriją kažko trūko. Norėjosi labiau suprasti ir prižiūrėtojų motyvus ir jų “eksperimento” idėją. Galbūt norėjosi  kitos atomazgos. 7/10

Read More

Mozilla Firefox 86.0 [LT]

https://www.mozilla.org/en-US/firefox/86.0/releasenotes/

Nuo šiol Picture-in-Picture režimas leidžia vienu metu atskirame langelyje paleist ne vieną, o kelis video. Tarkim jei turite du atskirus YouTube skirtukus, kiekviename iš jų galima paleisti video su PinP ir matyti abu video atskiruose langeliuose vienu metu.

Naudojant Strict privatumo nustatymą visi vieno puslapio slapukai yra saugomi atskirame izoliuotame nuo kitų puslapių konteineryje (Total Cookie) taip blokuojant vartotojo sekimą einant iš vieno puslapio į kitą.

Patobulinta spausdinimo sąsaja.

Linux ir Android versijos gavo apsaugą nuo “stack clash” atakų.

Nuo šiol DTLS 1.2 yra minimali palaikoma versija naudojant WebRTC (audio/video konferencijos).

Visas video dekodavimas iškeltas į atskirą RDD procesą, kas pagerins naršyklės saugumą.

Frank Herbert – Dune

Pirmas dvi knygas iš Kuopos serijos perskaičiau dar prieš 7 metus. Taip pat ir prieš skaitymą ir po to bent kelis kartus mačiau seną Lynch’o filmą ir abi TV mini serijas. Šį kartą artėjant naujai šio romano ekranizacijai nusprendžiau dar kartą perskaityt viską nuo pradžių (visas šešias knygas). Nors ir turiu trumpus užrašus kad antra knyga visai nepatiko ir turbūt dėl to nustojau skaityt visą seriją. Šį kart visgi pasiryžęs įveikti visas. Tuo labiau kad filmo pasirodymas pastumtas į 2021 metų spalį. Taigi laiko užtektinai.

Taigi pabaigiau pirmą ir pagrindinę, kultinę serijos knygą – Dune. Po visų filmų, serialų ir skaitymų praeityje daug kas liko atmintyje, taigi tai nebuvo atradimas iš naujo. Bet man tokie dalykai netrukdo mėgautis knygomis. Aišku, primiršęs buvau įvairias detales, taigi šiuos dalykus prikėliau mintyse. Knyga įdomi ir savotiška. Labiausiai man galbūt išsiskiria savo vidinių monologų gausa. Lynch’as savo filme bandė tai atgamint, už ką jam pagarba. Nes žiūrovams tai neįprasta ir gal net neįdomu tiek klausytis veikėjų vidinių pokalbių, o ir labai sudėtinga tai įdomiai pateikti kino terpėje. Žiūrėsim kaip tai seksis naujam režisieriui. Tiesa, galbūt toks istorijos pateikimo būdas ir kažkiek vargina ir į galą pradeda pabost. Žinau, kad antroje knygoje tai labai apkarto ir atgrasino. Kažkiek prie to prisideda ir labai sunkiai apčiuopiamas pagrindinio veikėjo pranašysčių ir ateities vizijų pateikimas. Toks įspūdis kad skaitai apsvaigusio žmogaus svaičiojimus. Kai tai tęsiasi taip ilgai, pradeda vargint. O knyga ne trumpa. Bet tai nėra kritinis dalykas. Savo neįprasta stilistika ir pasauliu Kuopa vis tiek žavi ir pavergia. Labiausiai imponuoja savotišką stoicizmą ir minimalizmą propaguojanti Fremen genties žmonės, kurie visą gyvenimą pasišventę kovai su visom galimom negandom, savo kovos, gyvenimo, judėjimo būdo nušlifavimui iki idealiausio lygio, pasiryžę mirti dėl bendro genties tikslo, dėl savo idėjos-religijos sukurti rojų šioje smėlio užpustytoje planetoje. Patinka mišinys archajiškų tradicijų su kosminėmis kelionėmis, rytų kultūros įtaka. Ir aišku sunkiai išrišamos politinės intrigos ir machinacijos. Visi personažai yra įdomūs, unikalūs. Tiesa, kad ir kaip autorius bando aprašinėti herojų išvaizdą man jau visiems laikams mintyse įstrigo aktoriai iš Lynch’o filmo. Gurni Helleckas man yra tik atletiškas ir vikrus Patrickas Stewartas, o Paul aišku Kyle MacLachlan, nors ir buvo jis kiek per senas šiam vaidmeniui. Jessica, Chani ir kiti irgi mintyse piešiami iš šio filmo, nors ir matęs vėliau naujesnes TV serijas. Gal naujas filmas ką pakeis, nors kol kas taip neatrodo. Kaip sakiau, knyga kartais gali varginti sunkiai suprantamomis vizijomis, keistais dialogais, pernelyg mistiniais ritualais. Gal kartais atrodo per lėta ar per daug ištęsta, bet vis tiek bendras įspūdis išlieka geras ir tikrai sutinku, kad mokslinės fantastikos gerbėjams ši knyga yra tikrai verta dėmesio. 8/10