Yearly Board Games Stats 2021 [EN]

Usual stats from Board Games Stats app. At some point stopped playing a lot on Yucata. No live plays this year. So numbers dropped considerably again. I have only tried a few new games at the very beginning of 2021, but they didn’t grab me, so not many plays and not enough to review even. Based on number of plays i have cooled down on Oracle of Delphi and Firenze. But they still are my favorite games, just less desire to play anything this year 🙂

General stats:

  • Plays: 46 (-61)
  • Games: 18 (-10)
  • Players: 41 (-59), 99% Yucata, a few games on BGA
  • Locations: 2 (-) (Yucata and Board Game Arena)
  • H-index: 4 (-1) (x games played at least x times)

Most played games:

  • Rajas of the Ganges: 7 (-5)
  • The Oracle of Delphi: 6 (-15)
  • Thunderstone: 5 (-4)
  • Cacao: 4 (-1)
  • Firenze: 3 (-15)
  • Hadara: 3 (new)
  • Zooloretto: The Dice Game: 3 (-1)
  • Las Vegas: 2 (-1)
  • Res Arcana: 2 (new)
  • Santiago de Cuba: 2 (new)

Favorite player count: 2 (no change 🙂 )

Games played live: 0 (-6)

Board Game Review – Carcassonne [LT]

Šį kartą apžvelgsiu senesnį ir jau galima sakyti klasika tapusį žaidimą – Carcassonne. Nors naujos stalo žaidimų eros atgimimu laikomas Settlers of Catan (dabar tiesiog CATAN), pasirodęs 5 metus prieš čia aptariamą pilių statybos žaidimą, visgi Carcassonne irgi jau atšventė 20 metų jubiliejų (išleistas netgi 2000 metais). Todėl daug kam tai buvo pirmas naujos kartos europietiško stiliaus žaidimas arba dabar asocijuojasi su tais senais laikais kai prasidėjo stalo žaidimų populiarumo bumas. Jis atrodo seniai pažįstamas ir įprastas. Tačiau jis yra savotiškai unikalus. Iki jo paprastai žaidimai turėjo kažkokią nekintančią lentą, kur reikėjo dėlioti ar stumti savo figūrėles, statyti pastatus ir pan. Šiame gi žaidime pradžioje lentos nėra ir ji yra žaidėjų konstruojama eigoje. Asmeniškai nejaučiu ypatingos meilės dėlionėms (puzzle), bet Carcassonne autorius meistriškai padarė žaidimą naudojant plytelių dėliojimo mechanizmą. Iš vienos pusės malonu matyti kaip po mažu dėliojasi žalių laukų, kelių ir pilių paveikslas, iš kitos gali varžytis su kitais žaidėjais dėl taškų. Carcassonne galima laikyti plytelių dėliojimo (tile laying) žaidimų pradininku. Nors ne visi tokio tipo žaidimai turi kažkokį gražų vaizdelį ant stalo partijai pasibaigus, bet esminiai principai yra panašūs – logiškai sujungti tam tikrus elementus skirtingose kortelėse suformuojant tam tikrą seką, objektą ir už tai gauti taškų ar papildomas savybes. Standartinis Carcassonne žaidimas yra labai paprastas, tinka jaunesniems žaidėjams, šeimos ratui (yra ir Carcassonne Junior versija mažiems vaikams). Galbūt šiek tiek sudėtingesnis pradžioje gali pasirodyti taškų skaičiavimas sujungiant pilių elementus, pritaikant bonusą už herbus, bet tėvai gali padėti vaikams tinkamai viską susumuoti. Netgi pačio ėjimo eiga yra labai paprasta – trauki kortelę, padedi ją kur nors prie jau esančių kortelių ir jei nori padedi savo žmogeliuką ant vieno iš elementų naujoje kortelėje. Kai kuriems žmonėms nepatinka toks elementarumas ir atsitiktinumas. Todėl jie sugalvoja savo namų taisykles ir tarkim visada turi 3 korteles rankoje, kad galėtum pasirinkti tinkamiausią tuo momentu. Asmeniškai aš tokios taisyklės netaikau, bet kai tai yra įmanoma būtinai žaidžiu naudojant laukus (“fermas”). Kas yra standartinio žaidimo dalis, bet dažnokai žmonės žaidžia be šios taisyklės, kadangi gali būti painu paskaičiuoti visus taškus. Bet man šis mechanizmas labai patinka ir kartais visos mano figūrėlės atsigula laukuose. Ypač kai kas nors irgi bando užimti kuo daugiau laukų ir prasideda arši kova dėl jų. Mat už kiekvieną vientiso lauko liečiamą užbaigtą pilį duodami net 3 taškai. O atskirų laukų, netgi liečiančių tas pačias pilis, galima turėti ne vieną. Todėl žaidimo pabaigoje fermų taškai gali lemtį pergalę, o kartais ir labai dideliu skirtumu. Jeigu visgi po kažkiek laiko šis žaidimas pradeda atsibosti – ne bėda! Mat jis turi galybę papildymų. Keli iš jų (upė ir abatas) netgi būna įtraukti į standartinę pakuotę. O taip pat egzistuoja keletas teminių žaidimo variantų, kaip South Seas (kur reikia lipdyti salas, rinkti bananus, kriaukles ir žuvį), lenktynės Amazonės upėje, aukso kasyklos ir kaubojai Laukiniuose Vakaruose. Yra netgi Žvaigždžių Karų variantas. Nors man asmeniškai labiau prie širdies senas geras variantas su laukais ir pilim 🙂 9/10

Žaidimo taisyklės lietuvių kalba paruoštos D6.lt komandos.

Yearly Board Games Stats 2020 [EN]

Some stats from Board Games Stats app for the whole year. The play count is rather big, because i also count my plays on Yucata and BGA. But there were also some live plays last year. Numbers dropped a lot because on Yucata i mostly play with one friend and she was not that active. Also pandemic made the live plays number lower, but still managed to play 6 games until the first quarantine.

General stats:

  • Plays: 107 (-125)
  • Games: 28 (-12)
  • Players: 100 (-79), 99% Yucata
  • Locations: 2 (-1) (Yucata and game group at work)
  • H-index: 5 (-4) (x games played at least x times)

Most played games:

  • The Oracle of Delphi: 21 (-6)
  • Firenze: 18 (-3)
  • Rajas of the Ganges: 12 (new)
  • Thunderstone: 9 (-6)
  • Cacao: 5 (-14)
  • Guildhall: 4 (-12)
  • Zooloretto: The Dice Game: 4 (-9)
  • The Downfall of Pompeii: 3 (new)
  • Las Vegas: 3 (-7)
  • Targi: 3 (new)

Favorite player count: 2 (no change 🙂 )

Games played live: 6 (-6), pandemic..

Best board games (v2020) [EN]

I haven’t played a lot of new games this year. Mostly because of the pandemic. Last time i had a game party was at the beginning of March. Which was also the time i played one of the new to me games. Which actually was Pandemic: The Cure. And we won 🙂 But real life situation was more complicated. I also haven’t played any new game aside from Hadara on Yucata or BGA, although there were a lot of new games created in these systems. But most of them didn’t peek my interest. And i guess i kind of cooled off on board games in general. Watch less reviews and related content on Youtube and play less on Yucata. But i still like playing and maybe 2021 will have more new discoveries. As usual, Top 100 compiled using Pub Meeple’s Ranking Engine.

Best new to me games this year:

  1. Pandemic: The Cure (56th overall)
  2. Unstable Unicorns (74)

Best games of all time:

  1. Rajas of the Ganges (+4)
  2. The Oracle of Delphi (+3)
  3. Thunderstone (+3)
  4. Ticket to Ride: Europe (+3)
  5. Tokaido (-3)
  6. Small World (-3)
  7. Keltis (+10)
  8. Cacao (+1)
  9. Firenze (-9)
  10. Carcassonne (-2)

Read More

Board Game Review – Rajas of the Ganges [EN]

I first heard about Rajas of the Ganges a while ago, although i still was surprised to learn it is almost 3 years old now. It looked like a common points heavy euro game, so i didn’t even bother to watch a review i think (or i watched and didn’t think much of it). I also heard a few times how neat is its scoring mechanism, where you either go hard on points or money and have to meet another track to win and so on. This didn’t sound interesting on paper either. But when it came out on Yucata i decided to give it a try and solidify my assumption, that i won’t like this euro. This long intro is just to show you how assumptions can be wrong. And boy, i was wrong 🙂 I liked this game on my first try, where i did horribly and lost by a mile behind my opponent. Next time i played with the same player and shoot ahead quickly, but eventually lost at the end running out of steam. My third game with the same opponent and i finally won by doing a balanced strategy. And that feeling when you get closer and closer on both tracks to meet in the end, it is so satisfying. You build something, you get a few points and a bunch of coins and you move both markers closer to each other, you cross the bonus spot and move a bit further again and so on. I haven’t yet explored all the options and strategies even. I don’t do much in the market and on the river and am still able to play strong with mostly building tiles, but i had one game where i got tons of money from the market, so it seems fairly balanced. Manipulating dice is also fun and getting more and more of them is very satisfying. But you have to sense when it is time to sacrifice a few of them to build that juicy city tile and get points. This game managed to beat Oracle of Delphi for me. Maybe because it is still fresh and i have already played Oracle a ton. And it shows that i might like a clever euro a lot. Strong 9/10.

Board Game Review – Rajas of the Ganges [LT]

Pirmą kartą sužinojau apie Rajas of the Ganges prieš kurį laiką, bet vis tiek nustebau pamatęs, kad jis jau 3 metų senumo. Žaidimas atrodė kaip įprastas taškų gaminimo “euro”, todėl aš net nesiruošiau žiūrėti jo apžvalgų (o gal ir pamačiau kokią, bet neužkabino). Atsimenu girdėjęs, kad jame yra įdomus pergalės mechanizmas, kai turi rinkti ir taškus ir pinigus skirtinguose takeliuose ir jie turi susitikti, kad laimėtum. Bet tai irgi nepasirodė pernelyg įdomu ant popieriaus. Visgi, kai žaidimas pasirodė Yucatoje, nusprendžiau pabandyti. Gal tik tam, kad patvirtinčiau savo išankstinę nuomonę, kad šis žaidimas ne man. Ir kaip gi aš klydau 🙂 Žaidimas sužavėjo jau po pirmo bandymo, kuriuo metu aš beviltiškai pralaimėjau savo oponentui ženkliai nuo jo atsilikus. Kitą kartą žaidžiau su tuo pačiu žmogumi ir jau sekėsi geriau. Gretai šoviau į priekį, bet pabaigoje pritrūko garo ir jis visgi mane aplenkė. Trečia partija – tas pats oponentas. Šį kartą laikiausi subalansuotos strategijos, vysčiau tolygiai ir taškų ir pinigų takelius ir pagaliau pavyko laimėti. Tas jausmas, kai figūrėlės abiejuose takeliuose artėja vienas prie kito vis labiau ir labiau ir pagaliau prasilenkia yra toks malonus. Atrodo kiekvieną ėjimą nuveiki kažką prasmingo ir vis vienu kitu žingsneliu pajudi į priekį. Keli taškai ten, kelios monetos šian. Kerti bonuso tašką ir dar kažką gero gauni. Aš dar neišnagrinėjau žaidimo pilnai ir mažai naudoju turgaus ir upės veiksmus. Bet vis tiek sugebu gerai pasirodyti. Daugiausiai statant pastatų plyteles, kas man labiausiai šiame žaidime patinka. Bet vienos partijos metu sugebėjau išsiveržt į priekį generuojant daug pinigų, taigi šios dvi strategijos atrodo subalansuotos. Visgi girdėjau, kad laimėti vien su pinigais yra sunku. Manipuliuoti kauliukais irgi yra smagu šiame žaidime. O taip pat labai smagu turėti jų daug. Bet reikia jausti momentą, kai juos yra geriau iškeisti į pastatą ir gauti daug taškų. Šis žaidimas sugebėjo nukonkuruoti Oracle of Delphi mano akyse šiemet. Gal dėl to, kad jis vis dar šviežias man, o Oracle spėjau sužaist labai daug. Bet kokiu atveju jis įrodė, kad man gali patikti gudrūs euro žaidimai. Stiprus 9/10.

Yearly Board Games Stats 2019 [EN]

As i have used Board Games Stats app for the whole year, i can now provide a bit of stats. The play count will be rather big. That’s because i also count my plays on Yucata and BGA. Because i play with humans there, not AI and because i want to 😛 But there were also some live plays this year.

2019:

General stats:

  • Plays: 232
  • Games: 40
  • Players: 179 (yeah, 99% Yucata)
  • Locations: 3 (Yucata, BGA and new work)
  • H-index: 9 (9 games played at least 9 times)

Most played games:

  • The Oracle of Delphi: 27
  • Firenze: 21
  • Cacao: 19
  • Guildhall: 16
  • Thunderstone: 15
  • Zooloretto: The Dice Game: 13
  • Las Vegas: 10

Favorite player count: 2

Games played live: 12 🙂

Best board games (v2019) [EN]

Same as last year, only in Eglish, and only the list of new games i have tried this year and the overall Top 10-100 as of 2019. Ranked using Pub Meeple’s Ranking Engine. This year had some strong new games, which also made into Top 10 of all games (Oracle of Delphi and Rajas of the Ganges) and Codenames just barely missed the top 🙂 Top 2 stayed the same though. Yeah, i have only tried UNO for the first time this year and i didn’t like it 😀

Best new to me games this year:

  1. Rajas of the Ganges (4th overall)
  2. The Oracle of Delphi (5)
  3. Codenames (11)
  4. When I Dream (31)
  5. Kingdomino (50)
  6. Mysterium (62)
  7. Red7 (65)
  8. Machi Koro (67)
  9. Imhotep: The Duel (86)
  10. UNO (97)

Best games of all time:

  1. Firenze (-)
  2. Tokaido (-)
  3. Small World (+2)
  4. Rajas of the Ganges (new)
  5. The Oracle of Delphi (new)
  6. Thunderstone (-2)
  7. Ticket to Ride: Europe (-4)
  8. Carcassonne (-2)
  9. Cacao (-1)
  10. 7 Wonders (-3)

Read More

Board Game Review – The Oracle of Delphi [EN]

I haven’t posted a review before after just playing a few games (actually still on my second play of it right now). But this game already looked interesting and intriguing after watching a few reviews and seeing comments. Once i tried it, i knew my hunch feeling wasn’t wrong. The Oracle of Delphi is an unusual game for Stefan Feld. Although some mechanisms remind usual for him point salad euro style aspects, this one is actually a race. Yes, you don’t have to compete who will have more points at the end, you just have to be the first. One can say that main mechanism in this game is pick up and deliver. You take something from one place, then sail and deliver to another. And for more fun there is also a luck element. You have to find your islands to build temples by looking randomly at cards or have to roll a die when fighting monsters. But you also can find special abilities which help in search or take heroes into your team to help you with fighting. Even your main source of resources in this game is 3 dies, which you roll at the beginning of every turn to get “mana” to be able to do various actions. Again, you can alter the results with special tokens. But the main idea behind the game is – planning and effectiveness. When to sail to the opposite corner of the map to gather offerings for the gods, should you stop on the way to slay a monster, which can give you an ability to sail faster? Have your opponents already completed most of their task and now you have to take a risk and fight monsters with bare hands? This is what attracts me in this game the most. And this can scare beginners in the board games world or those who dislike being presented with too many options (same problem in Five Tribes). I myself still find it hard to be able to keep everything in mind. The map is so confusing with all the different colors. And vast selection of options can make you dizzy at first. Good thing is that by the end of the game there are less options and you can be more focused on a few things. Overall game’s time and complexity are well balanced. It doesn’t feel too long or too short. Well, i would still remove the last part with having to go back to Zeus after completing all your 12 tasks (build 3 temples, deliver 3 offerings and 3 statues and slay 3 monsters). I get that it’s thematic (in a fairly abstract game) and gives one hope to still win by a small chance if your opponent has completed all tasks before you. But it is a bit anticlimactic having to do that one last sail after you have actually completed everything. That’s a minor thing though. I have probably tried just one other Feld’s game (Castles of Burgundy, not my cup of tea), but this one truly captivated me. Planning and racing. Good combination – 9/10.

Board Game Review – The Oracle of Delphi [LT]

Dar nerašiau žaidimo apžvalgos sužaidus jį tik 2 kartus (netgi dar nepabaigiau antros partijos). Bet šis žaidimas man atrodė įdomus jau vien iš matytų video apžvalgų ir komentarų. O po pirmos partijos supratau, kad nuojauta nepavedė. The Oracle of Delphi yra neįprastas Stefanui Feldui žaidimas. Nors kai kurios mechanikos primena jam įprastus taškų salotų euro žaidimus, bet šis yra lenktynės. Taip, nereikia varžytis dėl to kas surinks daugiau taškų, o reikia būti pirmam. Pagrindinė žaidimo mechanika galima sakyti “pick up and deliver”. Paimi kažką vienoje vietoje, plauki į kitą ir iškrauni. O kad būtų įdomiau, žaidime yra ir sėkmės faktorius. Turi surasti savo salas šventyklų statybai atsitiktinai atidengdamas korteles arba nukauti monstrus ridendamas kauliuką. Bet gali surasti papildomas savybes palengvinančias paieškas arba paimti į komandą herojus pridedančius kovinės galios. Netgi pagrindinis resursų gavybos elementas žaidime yra 3 kauliukai, kuriuos rideni pradžioje ėjimo ir gauni tam tikros spalvos “manos”, kurią gali išmainyti į įvairius veiksmus. Čia vėlgi yra galimybė pakoreguoti rezultatą su specialiais žetonais (“tokens”). Na o pagrindinis žaidimo aspektas yra – planavimas ir efektyvumo didinimas. Kada plaukti į kitą žemėlapio galą pasiimti dievų duoklės, ar sustoti pakeliui ir nukauti monstrą, kuris leis pasirinkti papildomą savybę, kurį pagreitins tavo laivą? Ar priešininkai jau įvykdė didelę dalį savo užduočių ir reikia pradėti rizikuoti ir kautis su monstrais plikom rankom? Tai yra pagrindinis žaidimo žavesys. O taip pat tai gali atbaidyti pradedančiuosius žaidėjus ar tuos kam nepatinka rinktis tarp didelio skaičiaus variantų (panaši problema yra Five Tribes žaidime). Man pačiam vis dar yra šiek tiek sunku aprėpti viską. Žemėlapis su savo spalvų margumynu yra gana painus. Galybė galimų veiksmų kiekvieno ėjimo metu gali šiek tiek susukti galvą. Nors į žaidimo pabaigą jau matai kryptį ir tenka mažiau sunkesnių sprendimų. Žaidimo eiga ir laikas yra gerai subalansuoti. Nors asmeniškai išmesčiau paskutinį žingsnį – nukeliaut atgal iki Zeuso. Man tai pasirodė šiek tiek antiklimaktiška, nes ką tik įveikei paskutinę užduotį (iš viso žaidime reikia jų įvykdyti 12: pastatyt 3 šventyklas, nuvežt 3 duokles ir 3 statulas ir nugalėt 3 monstrus), bet dar turi temptis iki to Zeuso. Suprantu, kad tai iš dalies tematiška (šiame abstrakčiame žaidime) ir duoda paskutinę viltį pasivyti priešininką, bet aš sustabdyčiau žaidimą iškart po paskutinės užduoties. Taigi, esu berods bandęs tik vieną kitą Feldo žaidimą (Castles of Burgundy, ne, nelabai mano stiliaus), bet šis mane sužavėjo. Planavimas ir lenktynės viename. Gera kombinacija – 9/10.