Next game – Rajas of the Ganges [EN]

I first heard about Rajas of the Ganges a while ago, although i still was surprised to learn it is almost 3 years old now. It looked like a common points heavy euro game, so i didn’t even bother to watch a review i think (or i watched and didn’t think much of it). I also heard a few times how neat is its scoring mechanism, where you either go hard on points or money and have to meet another track to win and so on. This didn’t sound interesting on paper either. But when it came out on Yucata i decided to give it a try and solidify my assumption, that i won’t like this euro. This long intro is just to show you how assumptions can be wrong. And boy, i was wrong 🙂 I liked this game on my first try, where i did horribly and lost by a mile behind my opponent. Next time i played with the same player and shoot ahead quickly, but eventually lost at the end running out of steam. My third game with the same opponent and i finally won by doing a balanced strategy. And that feeling when you get closer and closer on both tracks to meet in the end, it is so satisfying. You build something, you get a few points and a bunch of coins and you move both markers closer to each other, you cross the bonus spot and move a bit further again and so on. I haven’t yet explored all the options and strategies even. I don’t do much in the market and on the river and am still able to play strong with mostly building tiles, but i had one game where i got tons of money from the market, so it seems fairly balanced. Manipulating dice is also fun and getting more and more of them is very satisfying. But you have to sense when it is time to sacrifice a few of them to build that juicy city tile and get points. This game managed to beat Oracle of Delphi for me. Maybe because it is still fresh and i have already played Oracle a ton. And it shows that i might like a clever euro a lot. Strong 9/10.

Next game – Rajas of the Ganges [LT]

Pirmą kartą sužinojau apie Rajas of the Ganges prieÅ¡ kurį laiką, bet vis tiek nustebau pamatęs, kad jis jau 3 metų senumo. Žaidimas atrodė kaip įprastas taÅ¡kų gaminimo “euro”, todėl aÅ¡ net nesiruoÅ¡iau žiÅ«rėti jo apžvalgų (o gal ir pamačiau kokią, bet neužkabino). Atsimenu girdėjęs, kad jame yra įdomus pergalės mechanizmas, kai turi rinkti ir taÅ¡kus ir pinigus skirtinguose takeliuose ir jie turi susitikti, kad laimėtum. Bet tai irgi nepasirodė pernelyg įdomu ant popieriaus. Visgi, kai žaidimas pasirodė Yucatoje, nusprendžiau pabandyti. Gal tik tam, kad patvirtinčiau savo iÅ¡ankstinę nuomonę, kad Å¡is žaidimas ne man. Ir kaip gi aÅ¡ klydau 🙂 Žaidimas sužavėjo jau po pirmo bandymo, kuriuo metu aÅ¡ beviltiÅ¡kai pralaimėjau savo oponentui ženkliai nuo jo atsilikus. Kitą kartą žaidžiau su tuo pačiu žmogumi ir jau sekėsi geriau. Gretai Å¡oviau į priekį, bet pabaigoje pritrÅ«ko garo ir jis visgi mane aplenkė. Trečia partija – tas pats oponentas. Šį kartą laikiausi subalansuotos strategijos, vysčiau tolygiai ir taÅ¡kų ir pinigų takelius ir pagaliau pavyko laimėti. Tas jausmas, kai figÅ«rėlės abiejuose takeliuose artėja vienas prie kito vis labiau ir labiau ir pagaliau prasilenkia yra toks malonus. Atrodo kiekvieną ėjimą nuveiki kažką prasmingo ir vis vienu kitu žingsneliu pajudi į priekį. Keli taÅ¡kai ten, kelios monetos Å¡ian. Kerti bonuso taÅ¡ką ir dar kažką gero gauni. AÅ¡ dar neiÅ¡nagrinėjau žaidimo pilnai ir mažai naudoju turgaus ir upės veiksmus. Bet vis tiek sugebu gerai pasirodyti. Daugiausiai statant pastatų plyteles, kas man labiausiai Å¡iame žaidime patinka. Bet vienos partijos metu sugebėjau iÅ¡siveržt į priekį generuojant daug pinigų, taigi Å¡ios dvi strategijos atrodo subalansuotos. Visgi girdėjau, kad laimėti vien su pinigais yra sunku. Manipuliuoti kauliukais irgi yra smagu Å¡iame žaidime. O taip pat labai smagu turėti jų daug. Bet reikia jausti momentą, kai juos yra geriau iÅ¡keisti į pastatą ir gauti daug taÅ¡kų. Å is žaidimas sugebėjo nukonkuruoti Oracle of Delphi mano akyse Å¡iemet. Gal dėl to, kad jis vis dar Å¡viežias man, o Oracle spėjau sužaist labai daug. Bet kokiu atveju jis įrodė, kad man gali patikti gudrÅ«s euro žaidimai. Stiprus 9/10.

Yearly Board Games Stats [EN]

As i have used Board Games Stats app for the whole year, i can now provide a bit of stats. The play count will be rather big. That’s because i also count my plays on Yucata and BGA. Because i play with humans there, not AI and because i want to 😛 But there were also some live plays this year.

2019:

General stats:

  • Plays: 232
  • Games: 40
  • Players: 179 (yeah, 99% Yucata)
  • Locations: 3 (Yucata, BGA and new work)
  • H-index: 9 (9 games played at least 9 times)

Most played games:

  • The Oracle of Delphi: 27
  • Firenze: 21
  • Cacao: 19
  • Guildhall: 16
  • Thunderstone: 15
  • Zooloretto: The Dice Game: 13
  • Las Vegas: 10

Favorite player count: 2

Games played live: 12 🙂

Best board games (v2019) [EN]

Same as last year, only in Eglish, and only the list of new games i have tried this year and the overall Top 10-100 as of 2019. Ranked using Pub Meeple’s Ranking Engine. This year had some strong new games, which also made into Top 10 of all games (Oracle of Delphi and Rajas of the Ganges) and Codenames just barely missed the top 🙂 Top 2 stayed the same though. Yeah, i have only tried UNO for the first time this year and i didn’t like it 😀

Best new to me games this year:

  1. Rajas of the Ganges (4th overall)
  2. The Oracle of Delphi (5)
  3. Codenames (11)
  4. When I Dream (31)
  5. Kingdomino (50)
  6. Mysterium (62)
  7. Red7 (65)
  8. Machi Koro (67)
  9. Imhotep: The Duel (86)
  10. UNO (97)

Best games of all time:

  1. Firenze (-)
  2. Tokaido (-)
  3. Small World (+2)
  4. Rajas of the Ganges (new)
  5. The Oracle of Delphi (new)
  6. Thunderstone (-2)
  7. Ticket to Ride: Europe (-4)
  8. Carcassonne (-2)
  9. Cacao (-1)
  10. 7 Wonders (-3)

Read More

Next game – The Oracle of Delphi [EN]

I haven’t posted a review before after just playing a few games (actually still on my second play of it right now). But this game already looked interesting and intriguing after watching a few reviews and seeing comments. Once i tried it, i knew my hunch feeling wasn’t wrong. The Oracle of Delphi is an unusual game for Stefan Feld. Although some mechanisms remind usual for him point salad euro style aspects, this one is actually a race. Yes, you don’t have to compete who will have more points at the end, you just have to be the first. One can say that main mechanism in this game is pick up and deliver. You take something from one place, then sail and deliver to another. And for more fun there is also a luck element. You have to find your islands to build temples by looking randomly at cards or have to roll a die when fighting monsters. But you also can find special abilities which help in search or take heroes into your team to help you with fighting. Even your main source of resources in this game is 3 dies, which you roll at the beginning of every turn to get “mana” to be able to do various actions. Again, you can alter the results with special tokens. But the main idea behind the game is – planning and effectiveness. When to sail to the opposite corner of the map to gather offerings for the gods, should you stop on the way to slay a monster, which can give you an ability to sail faster? Have your opponents already completed most of their task and now you have to take a risk and fight monsters with bare hands? This is what attracts me in this game the most. And this can scare beginners in the board games world or those who dislike being presented with too many options (same problem in Five Tribes). I myself still find it hard to be able to keep everything in mind. The map is so confusing with all the different colors. And vast selection of options can make you dizzy at first. Good thing is that by the end of the game there are less options and you can be more focused on a few things. Overall game’s time and complexity are well balanced. It doesn’t feel too long or too short. Well, i would still remove the last part with having to go back to Zeus after completing all your 12 tasks (build 3 temples, deliver 3 offerings and 3 statues and slay 3 monsters). I get that it’s thematic (in a fairly abstract game) and gives one hope to still win by a small chance if your opponent has completed all tasks before you. But it is a bit anticlimactic having to do that one last sail after you have actually completed everything. That’s a minor thing though. I have probably tried just one other Feld’s game (Castles of Burgundy, not my cup of tea), but this one truly captivated me. Planning and racing. Good combination – 9/10.

Next game – The Oracle of Delphi [LT]

Dar neraÅ¡iau žaidimo apžvalgos sužaidus jį tik 2 kartus (netgi dar nepabaigiau antros partijos). Bet Å¡is žaidimas man atrodė įdomus jau vien iÅ¡ matytų video apžvalgų ir komentarų. O po pirmos partijos supratau, kad nuojauta nepavedė. The Oracle of Delphi yra neįprastas Stefanui Feldui žaidimas. Nors kai kurios mechanikos primena jam įprastus taÅ¡kų salotų euro žaidimus, bet Å¡is yra lenktynės. Taip, nereikia varžytis dėl to kas surinks daugiau taÅ¡kų, o reikia bÅ«ti pirmam. Pagrindinė žaidimo mechanika galima sakyti “pick up and deliver”. Paimi kažką vienoje vietoje, plauki į kitą ir iÅ¡krauni. O kad bÅ«tų įdomiau, žaidime yra ir sėkmės faktorius. Turi surasti savo salas Å¡ventyklų statybai atsitiktinai atidengdamas korteles arba nukauti monstrus ridendamas kauliuką. Bet gali surasti papildomas savybes palengvinančias paieÅ¡kas arba paimti į komandą herojus pridedančius kovinės galios. Netgi pagrindinis resursų gavybos elementas žaidime yra 3 kauliukai, kuriuos rideni pradžioje ėjimo ir gauni tam tikros spalvos “manos”, kurią gali iÅ¡mainyti į įvairius veiksmus. Čia vėlgi yra galimybė pakoreguoti rezultatą su specialiais žetonais (“tokens”). Na o pagrindinis žaidimo aspektas yra – planavimas ir efektyvumo didinimas. Kada plaukti į kitą žemėlapio galą pasiimti dievų duoklės, ar sustoti pakeliui ir nukauti monstrą, kuris leis pasirinkti papildomą savybę, kurį pagreitins tavo laivą? Ar prieÅ¡ininkai jau įvykdė didelę dalį savo užduočių ir reikia pradėti rizikuoti ir kautis su monstrais plikom rankom? Tai yra pagrindinis žaidimo žavesys. O taip pat tai gali atbaidyti pradedančiuosius žaidėjus ar tuos kam nepatinka rinktis tarp didelio skaičiaus variantų (panaÅ¡i problema yra Five Tribes žaidime). Man pačiam vis dar yra Å¡iek tiek sunku aprėpti viską. Žemėlapis su savo spalvų margumynu yra gana painus. Galybė galimų veiksmų kiekvieno ėjimo metu gali Å¡iek tiek susukti galvą. Nors į žaidimo pabaigą jau matai kryptį ir tenka mažiau sunkesnių sprendimų. Žaidimo eiga ir laikas yra gerai subalansuoti. Nors asmeniÅ¡kai iÅ¡mesčiau paskutinį žingsnį – nukeliaut atgal iki Zeuso. Man tai pasirodė Å¡iek tiek antiklimaktiÅ¡ka, nes ką tik įveikei paskutinę užduotį (iÅ¡ viso žaidime reikia jų įvykdyti 12: pastatyt 3 Å¡ventyklas, nuvežt 3 duokles ir 3 statulas ir nugalėt 3 monstrus), bet dar turi temptis iki to Zeuso. Suprantu, kad tai iÅ¡ dalies tematiÅ¡ka (Å¡iame abstrakčiame žaidime) ir duoda paskutinę viltį pasivyti prieÅ¡ininką, bet aÅ¡ sustabdyčiau žaidimą iÅ¡kart po paskutinės užduoties. Taigi, esu berods bandęs tik vieną kitą Feldo žaidimą (Castles of Burgundy, ne, nelabai mano stiliaus), bet Å¡is mane sužavėjo. Planavimas ir lenktynės viename. Gera kombinacija – 9/10.

Next game – San Juan [EN]

I’ve always heard comparisons between San Juan (or Puerto Rico – The Cards Game) and Race for the Galaxy and was wondering is it true, that they play so similarly. Many even prefer the former game. I saw a few reviews and knew mechanisms, but it wasn’t the same as to play it yourself. So, i was happy to see it appearing on Yucata. And.. i was disappointed. It was nothing like Race for the Galaxy. Well, after playing 6-8 games i kind of started to like it a bit more. And with more buildings from the expansion (which is included now with the base game) it has some variety. But Race for the Galaxy still has something more. Yes, in San Juan you also build producing buildings (settle planets), produce goods (same), sell goods for cards. It is also similar how one selecting an action gets a bonus and others can take regular action. You also use cards to pay for building. There are also 6 points buildings that give your lots of points at the end of the game. It is hard to pin point the difference, but RftG (Race for the Galaxy) just feels more dynamic, you work with more very different cards, it seems that you also draw more cards during the game and have more choices. There is also military power in the base game of RftG, which gives another path to victory. And 6 points buildings in RftG just are more exciting. RftG also has another category with developments. I guess all not producing building in San Juan can be called developments, but many of them are so simple and standard. There are also a lot of just straight points at the end buildings (monuments). Actions in San Juan feel a bit more bland than in RftG. I rarely take Councillor action as it is easier to just produce and trade and get lots of cards this way. And in RftG you always choose also your own action, not just do what other player selected. The theme itself is not giving me much either. And the whole art style and color palette is very pastel and bland. I don’t want to bash on this game, it is still a very good card game and i can see how one can prefer its maybe milder play and easier icons (or no icons actually) to RftG, but i prefer the latter. 7/10

Next game – San Juan [LT]

Visada girdėdamas palyginimus tarp San Juan (arba Puerto Rico the Card Game) ir Race for the Galaxy pagalvodavau ar tikrai jie tokie panaÅ¡Å«s. Žinau, kad daug kas labiau mėgsta pirmą žaidimą. Mačiau Å¡io žaidimo apžvalgas, žinojau mechanizmus, bet tai ne tas pats kaip pačiam jį sužaisti. Todėl apsidžiaugiau, kai jis atsirado Yucatoje. Ir.. nusivyliau. Tai nebuvo nieko panaÅ¡aus į RftG (Race for the Galaxy). Nors po 6-8 žaidimu jis man pradėjo patikt daugiau. Taip pat padėjo papildomi pastatai, kurie buvo pristatyti su papildymu (kuris dabar yra įtrauktas į bazinę pakuotę). Bet RftG tiesiog turi kažką tokio daugiau. AiÅ¡ku, jie labai panaÅ¡Å«s. San Juan’e statai pastatus gaminančius produktus (RftG kolonizuoji planetas), gamini produktus (tas pats), parduodi produktus, kad gauti daugiau kortų. PanaÅ¡us taip pat veiksmų pasirinkimas, kai žaidėjas pasirinkęs tam tikrą veiksmą dar gauna bonusą, o kiti gali atlikti įprastą veiksmą. Ir vienam ir kitam žaidime už viską moki kortomis iÅ¡ rankos. San Juan’e irgi yra 6 taÅ¡kų pastatai, kurie gale žaidimo gali duoti daug taÅ¡kų. Sudėtinga užčiuopti tą skirtumą, kuris man RftG padaro įdomesniu ir patrauklesniu. Jis tiesiog atrodo dinamiÅ¡kesnis, operuoji su didesniu skaičiumi kortų ir aplamai jaučiu, kad traukiu daugiau kortų ir turiu daugiau pasirinkimų. RftG dar turi ir karinę jėgą, kas duoda papildomą kelią link pergalės. Na ir 6 taÅ¡kų pastatai RftG tiesiog atrodo įdomesni. Patobulinimai (developments) RftG žaidime gali bÅ«ti prilyginti ne gamybos pastatams San Juan’e, bet jie atrodo įdomesni, ne tokie standartiniai. San Juan’e taip pat yra nemažai tiesiog taÅ¡kus duodančių pastatų (monumentai). Veiksmai San Juan’e atrodo Å¡iek tiek paprastesni. AÅ¡ retai naudoju Councillor, nes atrodo gamyba ir pardavimas produktų duoda tiek daug kortų, kad retai bÅ«na nauda iÅ¡ Å¡io veiksmo. Be to RftG kas raundą pasirenki kažkokį savo veiksmą, o ne tik atlieki tai ką pasirinko kitas žaidėjas. Pati žaidimo tema irgi nelabai mane žavi. Kaip ir pats žaidimo apipavidalinimas ir spalvų paletė, kuri yra labai jau pastelinė. Nesinori labai peikti Å¡io žaidimo, nes tai vis tiek yra geras kortų žaidimas ir aÅ¡ galiu suprast kodėl kai kas gali pasirinkti jo ramesnę eigą ir paprastesnę iÅ¡vaizdą vietoj krÅ«vos sunkiai suprantamų ikonų, bet man labiau prie Å¡irdies Race for the Galaxy. 7/10

Next game – Ulm [EN]

Ulm has one unique mechanism. And it seems that after its author came up with it, it looked interesting and it was decided to make a game around it and add a few usual euro game elements into the mix. This mechanism is a 3 by 3 grid of tiles and then you draw a tile on your turn and put it into a row or a column pushing it in from one side, so a tile drops out of grid on another side. You get actions on tiles that are still in the grid in the affected row or column and one of the actions also allows you to pick all the dropped tiles on one of the sides. Maybe it is not first time such mechanism was used in a game, but it sure looks fresh and fun. But it is still so minimal. You get 3 tiles out of 5 actions. Some of the actions are simply moving your marker on a river, get coins or a card. It is just not exciting enough. Other actions let you play cards, which is somewhat interesting, as cards usually have one time effects (get coins, points, tiles) or end game effects (collect a set of cards). Again, there is not a huge variety of cards and you just end up collecting sets of 3-4 cards. Then you can also place seals on the map and get shields with points, maybe a special ability. But. Everything feels just so boring. Starting with a theme (some medieval setting town, collecting coats of arms, building cathedral). I’m sure it has some historic background and value, but it feels stale. You are supposedly taking over some districts of a town, workshops, etc. But you just put markers on spots and that’s it. During one stage you can get a special ability, but only a few out of 5 are somewhat interesting. There is a variant to play with cards that change a rule every turn. It adds a little, but these changes are not ground braking. Oh, and i really dislike games that force you to do something or you will get negative points (like feeding people in Stone Age). Here you have to move a barge on the river and you have to do it a lot to get out of negative points. I also get similar feeling like with Voyages of Marco Polo, that i don’t get enough rounds to do something special (although this has 10 rounds). I suppose this game can be pleasant for mid-heavy euro fans. But when board games market has so many games released each year, this feels like a waste of time, when you can play more exciting games, with more interesting decisions, themes and styles. Standard euro – 6/10.

Next game – Ulm [LT]

Ulm turi vieną unikalų mechanizmą. Ir atrodo, kad autorius jį sugalvojus, nusprendė sukurt žaidimą aplink jį. O po to prilipdyt keletą įprastų euro žaidimams elementų. Å is mechanizmas (nors gal ir ne pirmą kartą panaudotas stalo žaidime) yra 3 ant 3 tinklelis iÅ¡ plytelių. Žaidėjas ėjimo metu iÅ¡traukia dar vieną plytelę ir ją įstumia į vieną iÅ¡ eilių ar stulpelių, tai iÅ¡stumdamas vieną plytelę už tinklelio ribų. Tuomet jis gali atlikti veiksmus pavaizduotus ant plytelių likusių eilutėje ar stulpelyje. O vienas iÅ¡ veiksmų yra galimybė surinkti iÅ¡kritusias plyteles vienoje pusėje. Tai įdomu, bet tuo pačiu ir labai minimalistiÅ¡ka. Plytelės yra 5 rÅ«Å¡ių. Kai kurie iÅ¡ veiksmų yra tiesiog gauti monetą ar pastumti baržą upėje vienu žingsniu. Tai tiesiog neįdomu. Kažkiek įdomesnis veiksmas yra kortos traukimas ar kortos sužaidimas. Sužaidžiant kortą gali rinktis tarp vienkartinio efekto (gauti monetas, taÅ¡kus, plyteles) arba pasilikti kortą žaidimo pabaigai renkant rinkinį iÅ¡ 3-4 kortų. Bet kortų įvairovė yra maža. Dar galima dėti savo žetonus miesto žemėlapyje taip užimant kvartalus. Bet viskas apsiriboja tik tuo. Žetono dėjimu ir taÅ¡kų pasiėmimu. Tik vienoje vietoje galima pasirinkti tarp 5 specialių savybių ir kurių gal tik 2 yra kažkiek įdomesnės. Žaidimo tematika ir taip yra gana pabodusi (viduramžių Europos miestas), bet mechanizmai nepadeda Å¡ios nuobodybės iÅ¡blaÅ¡kyt. Vietoj to kad tie kvartalai duotų kažką apčiuopiamo (savybės, įdomus apkeitimas resursų ar pan.), tiesiog gauni taÅ¡kus už dedamus žetonus. Ah, ir man taip nepatinka, kai žaidimuose yra dalykai, kurios privalai daryt, kitaip gausi neigiamų taÅ¡kų (kaip žmonių maitinimas Stote Age). Čia gi turi stumti baržą upe, nes tik upės gale prasideda teigiamų taÅ¡kų ruožas. Be to žaidimas savo eiga Å¡iek tiek primena Voyages of Marco Polo, kur nieko deramai negali pabaigt per 5 raundus (nors čia jų ir 10). Kažkiek įvairovės prideda variantas, kai kiekvieno raundo metu traukiama korta keičianti kurią nors taisyklę. Bet nieko labai iÅ¡skirtinio Å¡ios kortos neprideda. Kai žaidimų rinkoje kasmet atsiranda tiek naujų žaidimų, atrodo kaip laiko Å¡vaistymas žaisti tokius žaidimus, kai galėtum žaisti kažką įdomesnio, su unikalia tematika. Standartinis euro – 6/10.