Yearly Board Games Stats 2021 [EN]

Usual stats from Board Games Stats app. At some point stopped playing a lot on Yucata. No live plays this year. So numbers dropped considerably again. I have only tried a few new games at the very beginning of 2021, but they didn’t grab me, so not many plays and not enough to review even. Based on number of plays i have cooled down on Oracle of Delphi and Firenze. But they still are my favorite games, just less desire to play anything this year 🙂

General stats:

  • Plays: 46 (-61)
  • Games: 18 (-10)
  • Players: 41 (-59), 99% Yucata, a few games on BGA
  • Locations: 2 (-) (Yucata and Board Game Arena)
  • H-index: 4 (-1) (x games played at least x times)

Most played games:

  • Rajas of the Ganges: 7 (-5)
  • The Oracle of Delphi: 6 (-15)
  • Thunderstone: 5 (-4)
  • Cacao: 4 (-1)
  • Firenze: 3 (-15)
  • Hadara: 3 (new)
  • Zooloretto: The Dice Game: 3 (-1)
  • Las Vegas: 2 (-1)
  • Res Arcana: 2 (new)
  • Santiago de Cuba: 2 (new)

Favorite player count: 2 (no change 🙂 )

Games played live: 0 (-6)

Board Game Review – Carcassonne [LT]

Šį kartą apžvelgsiu senesnį ir jau galima sakyti klasika tapusį žaidimą – Carcassonne. Nors naujos stalo žaidimų eros atgimimu laikomas Settlers of Catan (dabar tiesiog CATAN), pasirodęs 5 metus prieÅ¡ čia aptariamą pilių statybos žaidimą, visgi Carcassonne irgi jau atÅ¡ventė 20 metų jubiliejų (iÅ¡leistas netgi 2000 metais). Todėl daug kam tai buvo pirmas naujos kartos europietiÅ¡ko stiliaus žaidimas arba dabar asocijuojasi su tais senais laikais kai prasidėjo stalo žaidimų populiarumo bumas. Jis atrodo seniai pažįstamas ir įprastas. Tačiau jis yra savotiÅ¡kai unikalus. Iki jo paprastai žaidimai turėjo kažkokią nekintančią lentą, kur reikėjo dėlioti ar stumti savo figÅ«rėles, statyti pastatus ir pan. Å iame gi žaidime pradžioje lentos nėra ir ji yra žaidėjų konstruojama eigoje. AsmeniÅ¡kai nejaučiu ypatingos meilės dėlionėms (puzzle), bet Carcassonne autorius meistriÅ¡kai padarė žaidimą naudojant plytelių dėliojimo mechanizmą. IÅ¡ vienos pusės malonu matyti kaip po mažu dėliojasi žalių laukų, kelių ir pilių paveikslas, iÅ¡ kitos gali varžytis su kitais žaidėjais dėl taÅ¡kų. Carcassonne galima laikyti plytelių dėliojimo (tile laying) žaidimų pradininku. Nors ne visi tokio tipo žaidimai turi kažkokį gražų vaizdelį ant stalo partijai pasibaigus, bet esminiai principai yra panaÅ¡Å«s – logiÅ¡kai sujungti tam tikrus elementus skirtingose kortelėse suformuojant tam tikrą seką, objektą ir už tai gauti taÅ¡kų ar papildomas savybes. Standartinis Carcassonne žaidimas yra labai paprastas, tinka jaunesniems žaidėjams, Å¡eimos ratui (yra ir Carcassonne Junior versija mažiems vaikams). GalbÅ«t Å¡iek tiek sudėtingesnis pradžioje gali pasirodyti taÅ¡kų skaičiavimas sujungiant pilių elementus, pritaikant bonusą už herbus, bet tėvai gali padėti vaikams tinkamai viską susumuoti. Netgi pačio ėjimo eiga yra labai paprasta – trauki kortelę, padedi ją kur nors prie jau esančių kortelių ir jei nori padedi savo žmogeliuką ant vieno iÅ¡ elementų naujoje kortelėje. Kai kuriems žmonėms nepatinka toks elementarumas ir atsitiktinumas. Todėl jie sugalvoja savo namų taisykles ir tarkim visada turi 3 korteles rankoje, kad galėtum pasirinkti tinkamiausią tuo momentu. AsmeniÅ¡kai aÅ¡ tokios taisyklės netaikau, bet kai tai yra įmanoma bÅ«tinai žaidžiu naudojant laukus (“fermas”). Kas yra standartinio žaidimo dalis, bet dažnokai žmonės žaidžia be Å¡ios taisyklės, kadangi gali bÅ«ti painu paskaičiuoti visus taÅ¡kus. Bet man Å¡is mechanizmas labai patinka ir kartais visos mano figÅ«rėlės atsigula laukuose. Ypač kai kas nors irgi bando užimti kuo daugiau laukų ir prasideda arÅ¡i kova dėl jų. Mat už kiekvieną vientiso lauko liečiamą užbaigtą pilį duodami net 3 taÅ¡kai. O atskirų laukų, netgi liečiančių tas pačias pilis, galima turėti ne vieną. Todėl žaidimo pabaigoje fermų taÅ¡kai gali lemtį pergalę, o kartais ir labai dideliu skirtumu. Jeigu visgi po kažkiek laiko Å¡is žaidimas pradeda atsibosti – ne bėda! Mat jis turi galybę papildymų. Keli iÅ¡ jų (upė ir abatas) netgi bÅ«na įtraukti į standartinę pakuotę. O taip pat egzistuoja keletas teminių žaidimo variantų, kaip South Seas (kur reikia lipdyti salas, rinkti bananus, kriaukles ir žuvį), lenktynės Amazonės upėje, aukso kasyklos ir kaubojai Laukiniuose Vakaruose. Yra netgi Žvaigždžių Karų variantas. Nors man asmeniÅ¡kai labiau prie Å¡irdies senas geras variantas su laukais ir pilim 🙂 9/10

Žaidimo taisyklės lietuvių kalba paruoštos D6.lt komandos.

Yearly Board Games Stats 2020 [EN]

Some stats from Board Games Stats app for the whole year. The play count is rather big, because i also count my plays on Yucata and BGA. But there were also some live plays last year. Numbers dropped a lot because on Yucata i mostly play with one friend and she was not that active. Also pandemic made the live plays number lower, but still managed to play 6 games until the first quarantine.

General stats:

  • Plays: 107 (-125)
  • Games: 28 (-12)
  • Players: 100 (-79), 99% Yucata
  • Locations: 2 (-1) (Yucata and game group at work)
  • H-index: 5 (-4) (x games played at least x times)

Most played games:

  • The Oracle of Delphi: 21 (-6)
  • Firenze: 18 (-3)
  • Rajas of the Ganges: 12 (new)
  • Thunderstone: 9 (-6)
  • Cacao: 5 (-14)
  • Guildhall: 4 (-12)
  • Zooloretto: The Dice Game: 4 (-9)
  • The Downfall of Pompeii: 3 (new)
  • Las Vegas: 3 (-7)
  • Targi: 3 (new)

Favorite player count: 2 (no change 🙂 )

Games played live: 6 (-6), pandemic..

Best board games (v2020) [EN]

I haven’t played a lot of new games this year. Mostly because of the pandemic. Last time i had a game party was at the beginning of March. Which was also the time i played one of the new to me games. Which actually was Pandemic: The Cure. And we won 🙂 But real life situation was more complicated. I also haven’t played any new game aside from Hadara on Yucata or BGA, although there were a lot of new games created in these systems. But most of them didn’t peek my interest. And i guess i kind of cooled off on board games in general. Watch less reviews and related content on Youtube and play less on Yucata. But i still like playing and maybe 2021 will have more new discoveries. As usual, Top 100 compiled using Pub Meeple’s Ranking Engine.

Best new to me games this year:

  1. Pandemic: The Cure (56th overall)
  2. Unstable Unicorns (74)

Best games of all time:

  1. Rajas of the Ganges (+4)
  2. The Oracle of Delphi (+3)
  3. Thunderstone (+3)
  4. Ticket to Ride: Europe (+3)
  5. Tokaido (-3)
  6. Small World (-3)
  7. Keltis (+10)
  8. Cacao (+1)
  9. Firenze (-9)
  10. Carcassonne (-2)

Read More

Board Game Review – Rajas of the Ganges [EN]

I first heard about Rajas of the Ganges a while ago, although i still was surprised to learn it is almost 3 years old now. It looked like a common points heavy euro game, so i didn’t even bother to watch a review i think (or i watched and didn’t think much of it). I also heard a few times how neat is its scoring mechanism, where you either go hard on points or money and have to meet another track to win and so on. This didn’t sound interesting on paper either. But when it came out on Yucata i decided to give it a try and solidify my assumption, that i won’t like this euro. This long intro is just to show you how assumptions can be wrong. And boy, i was wrong 🙂 I liked this game on my first try, where i did horribly and lost by a mile behind my opponent. Next time i played with the same player and shoot ahead quickly, but eventually lost at the end running out of steam. My third game with the same opponent and i finally won by doing a balanced strategy. And that feeling when you get closer and closer on both tracks to meet in the end, it is so satisfying. You build something, you get a few points and a bunch of coins and you move both markers closer to each other, you cross the bonus spot and move a bit further again and so on. I haven’t yet explored all the options and strategies even. I don’t do much in the market and on the river and am still able to play strong with mostly building tiles, but i had one game where i got tons of money from the market, so it seems fairly balanced. Manipulating dice is also fun and getting more and more of them is very satisfying. But you have to sense when it is time to sacrifice a few of them to build that juicy city tile and get points. This game managed to beat Oracle of Delphi for me. Maybe because it is still fresh and i have already played Oracle a ton. And it shows that i might like a clever euro a lot. Strong 9/10.

Board Game Review – Rajas of the Ganges [LT]

Pirmą kartą sužinojau apie Rajas of the Ganges prieÅ¡ kurį laiką, bet vis tiek nustebau pamatęs, kad jis jau 3 metų senumo. Žaidimas atrodė kaip įprastas taÅ¡kų gaminimo “euro”, todėl aÅ¡ net nesiruoÅ¡iau žiÅ«rėti jo apžvalgų (o gal ir pamačiau kokią, bet neužkabino). Atsimenu girdėjęs, kad jame yra įdomus pergalės mechanizmas, kai turi rinkti ir taÅ¡kus ir pinigus skirtinguose takeliuose ir jie turi susitikti, kad laimėtum. Bet tai irgi nepasirodė pernelyg įdomu ant popieriaus. Visgi, kai žaidimas pasirodė Yucatoje, nusprendžiau pabandyti. Gal tik tam, kad patvirtinčiau savo iÅ¡ankstinę nuomonę, kad Å¡is žaidimas ne man. Ir kaip gi aÅ¡ klydau 🙂 Žaidimas sužavėjo jau po pirmo bandymo, kuriuo metu aÅ¡ beviltiÅ¡kai pralaimėjau savo oponentui ženkliai nuo jo atsilikus. Kitą kartą žaidžiau su tuo pačiu žmogumi ir jau sekėsi geriau. Gretai Å¡oviau į priekį, bet pabaigoje pritrÅ«ko garo ir jis visgi mane aplenkė. Trečia partija – tas pats oponentas. Šį kartą laikiausi subalansuotos strategijos, vysčiau tolygiai ir taÅ¡kų ir pinigų takelius ir pagaliau pavyko laimėti. Tas jausmas, kai figÅ«rėlės abiejuose takeliuose artėja vienas prie kito vis labiau ir labiau ir pagaliau prasilenkia yra toks malonus. Atrodo kiekvieną ėjimą nuveiki kažką prasmingo ir vis vienu kitu žingsneliu pajudi į priekį. Keli taÅ¡kai ten, kelios monetos Å¡ian. Kerti bonuso taÅ¡ką ir dar kažką gero gauni. AÅ¡ dar neiÅ¡nagrinėjau žaidimo pilnai ir mažai naudoju turgaus ir upės veiksmus. Bet vis tiek sugebu gerai pasirodyti. Daugiausiai statant pastatų plyteles, kas man labiausiai Å¡iame žaidime patinka. Bet vienos partijos metu sugebėjau iÅ¡siveržt į priekį generuojant daug pinigų, taigi Å¡ios dvi strategijos atrodo subalansuotos. Visgi girdėjau, kad laimėti vien su pinigais yra sunku. Manipuliuoti kauliukais irgi yra smagu Å¡iame žaidime. O taip pat labai smagu turėti jų daug. Bet reikia jausti momentą, kai juos yra geriau iÅ¡keisti į pastatą ir gauti daug taÅ¡kų. Å is žaidimas sugebėjo nukonkuruoti Oracle of Delphi mano akyse Å¡iemet. Gal dėl to, kad jis vis dar Å¡viežias man, o Oracle spėjau sužaist labai daug. Bet kokiu atveju jis įrodė, kad man gali patikti gudrÅ«s euro žaidimai. Stiprus 9/10.

Yearly Board Games Stats 2019 [EN]

As i have used Board Games Stats app for the whole year, i can now provide a bit of stats. The play count will be rather big. That’s because i also count my plays on Yucata and BGA. Because i play with humans there, not AI and because i want to 😛 But there were also some live plays this year.

2019:

General stats:

  • Plays: 232
  • Games: 40
  • Players: 179 (yeah, 99% Yucata)
  • Locations: 3 (Yucata, BGA and new work)
  • H-index: 9 (9 games played at least 9 times)

Most played games:

  • The Oracle of Delphi: 27
  • Firenze: 21
  • Cacao: 19
  • Guildhall: 16
  • Thunderstone: 15
  • Zooloretto: The Dice Game: 13
  • Las Vegas: 10

Favorite player count: 2

Games played live: 12 🙂

Best board games (v2019) [EN]

Same as last year, only in Eglish, and only the list of new games i have tried this year and the overall Top 10-100 as of 2019. Ranked using Pub Meeple’s Ranking Engine. This year had some strong new games, which also made into Top 10 of all games (Oracle of Delphi and Rajas of the Ganges) and Codenames just barely missed the top 🙂 Top 2 stayed the same though. Yeah, i have only tried UNO for the first time this year and i didn’t like it 😀

Best new to me games this year:

  1. Rajas of the Ganges (4th overall)
  2. The Oracle of Delphi (5)
  3. Codenames (11)
  4. When I Dream (31)
  5. Kingdomino (50)
  6. Mysterium (62)
  7. Red7 (65)
  8. Machi Koro (67)
  9. Imhotep: The Duel (86)
  10. UNO (97)

Best games of all time:

  1. Firenze (-)
  2. Tokaido (-)
  3. Small World (+2)
  4. Rajas of the Ganges (new)
  5. The Oracle of Delphi (new)
  6. Thunderstone (-2)
  7. Ticket to Ride: Europe (-4)
  8. Carcassonne (-2)
  9. Cacao (-1)
  10. 7 Wonders (-3)

Read More

Board Game Review – The Oracle of Delphi [EN]

I haven’t posted a review before after just playing a few games (actually still on my second play of it right now). But this game already looked interesting and intriguing after watching a few reviews and seeing comments. Once i tried it, i knew my hunch feeling wasn’t wrong. The Oracle of Delphi is an unusual game for Stefan Feld. Although some mechanisms remind usual for him point salad euro style aspects, this one is actually a race. Yes, you don’t have to compete who will have more points at the end, you just have to be the first. One can say that main mechanism in this game is pick up and deliver. You take something from one place, then sail and deliver to another. And for more fun there is also a luck element. You have to find your islands to build temples by looking randomly at cards or have to roll a die when fighting monsters. But you also can find special abilities which help in search or take heroes into your team to help you with fighting. Even your main source of resources in this game is 3 dies, which you roll at the beginning of every turn to get “mana” to be able to do various actions. Again, you can alter the results with special tokens. But the main idea behind the game is – planning and effectiveness. When to sail to the opposite corner of the map to gather offerings for the gods, should you stop on the way to slay a monster, which can give you an ability to sail faster? Have your opponents already completed most of their task and now you have to take a risk and fight monsters with bare hands? This is what attracts me in this game the most. And this can scare beginners in the board games world or those who dislike being presented with too many options (same problem in Five Tribes). I myself still find it hard to be able to keep everything in mind. The map is so confusing with all the different colors. And vast selection of options can make you dizzy at first. Good thing is that by the end of the game there are less options and you can be more focused on a few things. Overall game’s time and complexity are well balanced. It doesn’t feel too long or too short. Well, i would still remove the last part with having to go back to Zeus after completing all your 12 tasks (build 3 temples, deliver 3 offerings and 3 statues and slay 3 monsters). I get that it’s thematic (in a fairly abstract game) and gives one hope to still win by a small chance if your opponent has completed all tasks before you. But it is a bit anticlimactic having to do that one last sail after you have actually completed everything. That’s a minor thing though. I have probably tried just one other Feld’s game (Castles of Burgundy, not my cup of tea), but this one truly captivated me. Planning and racing. Good combination – 9/10.

Board Game Review – The Oracle of Delphi [LT]

Dar neraÅ¡iau žaidimo apžvalgos sužaidus jį tik 2 kartus (netgi dar nepabaigiau antros partijos). Bet Å¡is žaidimas man atrodė įdomus jau vien iÅ¡ matytų video apžvalgų ir komentarų. O po pirmos partijos supratau, kad nuojauta nepavedė. The Oracle of Delphi yra neįprastas Stefanui Feldui žaidimas. Nors kai kurios mechanikos primena jam įprastus taÅ¡kų salotų euro žaidimus, bet Å¡is yra lenktynės. Taip, nereikia varžytis dėl to kas surinks daugiau taÅ¡kų, o reikia bÅ«ti pirmam. Pagrindinė žaidimo mechanika galima sakyti “pick up and deliver”. Paimi kažką vienoje vietoje, plauki į kitą ir iÅ¡krauni. O kad bÅ«tų įdomiau, žaidime yra ir sėkmės faktorius. Turi surasti savo salas Å¡ventyklų statybai atsitiktinai atidengdamas korteles arba nukauti monstrus ridendamas kauliuką. Bet gali surasti papildomas savybes palengvinančias paieÅ¡kas arba paimti į komandą herojus pridedančius kovinės galios. Netgi pagrindinis resursų gavybos elementas žaidime yra 3 kauliukai, kuriuos rideni pradžioje ėjimo ir gauni tam tikros spalvos “manos”, kurią gali iÅ¡mainyti į įvairius veiksmus. Čia vėlgi yra galimybė pakoreguoti rezultatą su specialiais žetonais (“tokens”). Na o pagrindinis žaidimo aspektas yra – planavimas ir efektyvumo didinimas. Kada plaukti į kitą žemėlapio galą pasiimti dievų duoklės, ar sustoti pakeliui ir nukauti monstrą, kuris leis pasirinkti papildomą savybę, kurį pagreitins tavo laivą? Ar prieÅ¡ininkai jau įvykdė didelę dalį savo užduočių ir reikia pradėti rizikuoti ir kautis su monstrais plikom rankom? Tai yra pagrindinis žaidimo žavesys. O taip pat tai gali atbaidyti pradedančiuosius žaidėjus ar tuos kam nepatinka rinktis tarp didelio skaičiaus variantų (panaÅ¡i problema yra Five Tribes žaidime). Man pačiam vis dar yra Å¡iek tiek sunku aprėpti viską. Žemėlapis su savo spalvų margumynu yra gana painus. Galybė galimų veiksmų kiekvieno ėjimo metu gali Å¡iek tiek susukti galvą. Nors į žaidimo pabaigą jau matai kryptį ir tenka mažiau sunkesnių sprendimų. Žaidimo eiga ir laikas yra gerai subalansuoti. Nors asmeniÅ¡kai iÅ¡mesčiau paskutinį žingsnį – nukeliaut atgal iki Zeuso. Man tai pasirodė Å¡iek tiek antiklimaktiÅ¡ka, nes ką tik įveikei paskutinę užduotį (iÅ¡ viso žaidime reikia jų įvykdyti 12: pastatyt 3 Å¡ventyklas, nuvežt 3 duokles ir 3 statulas ir nugalėt 3 monstrus), bet dar turi temptis iki to Zeuso. Suprantu, kad tai iÅ¡ dalies tematiÅ¡ka (Å¡iame abstrakčiame žaidime) ir duoda paskutinę viltį pasivyti prieÅ¡ininką, bet aÅ¡ sustabdyčiau žaidimą iÅ¡kart po paskutinės užduoties. Taigi, esu berods bandęs tik vieną kitą Feldo žaidimą (Castles of Burgundy, ne, nelabai mano stiliaus), bet Å¡is mane sužavėjo. Planavimas ir lenktynės viename. Gera kombinacija – 9/10.