Trumpai apie perskaitytas knygas [LT]

Po labai ilgo Dune knygų skaitymo nusprendžiau paįvairint gyvenimą trumpais kūriniais. Rašyti ilgas apžvalgas apie trumpus apsakymus nesinori, taigi trumpai apie 3 paskutinius skaitinius:

Н.В. Гоголь – Ревизор

Frazė “Suprantu kad Makedonietis herojus, bet kam gi kėdes laužyti” įstrigo man nuo mokyklos laikų, kai pirmą kartą skaitėm Revizorių. Nežinau kodėl. Įdomus palyginimas. Turbūt garsesnė yra “Iš ko juokiatės? Iš savęs juokiatės”. Kažkaip visai atsitiktinai sugalvojau perskaityt vėl. O dar ir pažiūrėjau seną 50-ųjų ekranizaciją, o po to ir dar Mirusių sielų serialą. Revizorius yra pjesė, todėl tai yra praktiškai vien dialogais grįsta, kurie yra įdomūs, bet veiksmo ne tiek ir daug. Tai yra gryna nepridengta satyra. Gal kiek paprastoka ir tiesmukiška. Bet tais laikais gal ir buvo labai tinkama. Lyg ir juokiasi žiūrovas, bet dažnam pakuždens mintis, o ar čia ne apie mane? 7/10

Agatha Christie – The Under Dog

Vaikystėje daug skaičiau Agatos Kristi knygų, kurios patiko ir Rytų Ekspreso Nužudymas yra turbūt vis dar mėgstamiausias. Netgi ėjau žiūrėt neseniai išleistos eilinės ekranizacijos. Šis trumpas apsakymas yra gana silpnokas. Netgi pavadinimas viską išduoda, ir vienos knygos veikėjos intuicija sako ta pati. Taigi nėra kažko intriguojančio ar visiškai netikėto. Tas kuris atrodo negalėjo nužudyt yra žudikas ir taškas. Legendinis Puaro netgi neturi daug laiko “ekrane” pasirodyti visu puikumu. 6/10

John Varley – Press Enter

O va čia buvo netikėtumas. Ši knyga mano kompiuteryje gulėjo nuo 2003 metų ir nepamenu net kodėl ją pasiėmiau. Matyt tada bandžiau viską kas buvo iš kiberpanko žanro. O šis yra savotiškas, nes parašytas 1985-tais. Taigi technologijos dar ne tokios pažengusios (magnetinės juostos, dideli CRT vaizduokliai). Kažkiek primena Gibsono aprašomus laikus, bet čia viskas yra be fantastikos, arti žemės, paprasti kažkokio JAV miestelio gyventojai su paprastais gyvenimais, turintys problemų ar net sunkių lygų, visiškai nenupoliruoti, ne iš žurnalų viršelių nužengę herojai. O istorija šiek tiek ir mistiška ir detektyvinė su gana šiurpiu kiber prieskoniu. Apsakymas labai trumpas ir skaitomas vienu įkvėpimu, neįmanoma atsitraukt. Herojai turi tiek mažai laiko pasirodyti, bet kažkaip labai greit prie jų prisiriši. Autorius šaunus. Pabaiga tik tokia be pabaigos ir galutinio paaiškinimo. Bet kadangi trumpas skaitalas netrukdo. 8/10

Frank Herbert – Children of Dune [LT]

(1) Frank Herbert – Dune

(2) Frank Herbert – Dune Messiah

Trečią Kuopos knygą skaičiau ilgiausiai. Tiksliau ilgiausiai neprisiverčiau pabaigt. Kaip jaučiau jau su antra knyga, kad entuziazmas skaityt blėsta. Ir pagrinde dėl tos pačios priežasties. Pernelyg didelio kiekio sunkiai suprantamų filosofinių, egzistencinių samprotavimų. Pradėjau nekęst skyrių pradžios, nes jie visada prasidėdavo su ištrauka iš kokios nors šventos knygos ar Muad Dibo kronikų. Tai buvo tiesiog žodžių rinkinys kurį perskaičius dažniausiai nieko galvoje nelikdavo. Ir aš galiu sutikt, kad gal čia vertimo problema ar aptariamos idėjos pernelyg aukšto lygio, bet norisi kartais tiesiog skaityt knygą, sekti herojų veiksmus, stebėti kraštovaizdį ir pan. Pirmoji knyga irgi turėjo nemažai tokio turinio, bet visgi įvykių seka ir herojai persverdavo. Na ir nematytas, neįprastas pasaulis ir naujoviška idėja super-žmogaus matančio tūkstančius galimų ateičių. Antroje knygoje kartelė buvo pakelta Polui tapus aklu bet gyvenant ir judant naudojantis ateities vizijomis. Trečioje knygoje visko yra dar daugiau, bet tai pereina labiau į fantazijos ar pasakų lygmenį. Kitų žmonių atmintis gyvenanti viduje, bet dar ir kalbanti ir valdanti žmogų. Čia jau biškį per daug. O pabaigoje visai Supermeno komikso verti įvykiai. Kas ketvirtoje knygoje? Žmonės kaip blusės šokinės nuo planetos ant planetos per kosmosą? 😀 Man rodos autoriui reikėjo sustot ties pirma, o gal sudėt daugumą minčių į antrą ir paskutinę knygą. Buvo aišku įdomių įvykių, intrigų, siužeto posūkių. Ar mintis apie tai kaip pati dorovingiausia tauta gali išsigimti, kai gyvenimas pasidaro pernelyg patogus, kai religija išstumia sąžinę, sveiką protą. Bet bendrai šios dalies skaitymas buvo gana slogus ir nuobodus. O labiausiai erzinantis dalykas buvo kai prasidėdavo žaidimai “aš viduje matau kaip bus, o bet tačiau aš matau tikriau, o bet tu tik galvoji kad matai kaip viskas turi būti, o aš matau dar geriau ir numatau visus tavo žingsnius, o bet tačiau tau tik atrodo kad tu viską numatai…”, ir galiausiai jau nesupranti kas ką žino, kur tikra tiesa ir t.t. Manau, kad skaitytojas turi būti laikomas už autoriaus peties ir pagauti tam tikras svarbias gijas, nujausti tam tikrus įvykius ir intencijas, o ne būti visiškai supainiotam ir pamestam mirti nuo melanžo perdozavimo 🙂 Kol kas, o tikriausiai ir visam, pabaigiu šios serijos skaitymą. Ir nematau kaip be pirmos knygos siužeto užbaigimo galima tikėtis daugiau filmų pagal šias knygas. Nebent scenaristams tektų labai gerai jas perdirbti išgryninant tik esminius dalykus. Bet vis tiek kažkaip reikėtų parodytų visus vidinius pergyvenimus, išprotėjimą. Kas nebus įdomu daugumai žiūrovų. 6/10

I am Legend knygos ekranizacijos [LT]

Filmą “I am Legend” mačiau kino teatre jo išleidimo metais (2007). Įdomus siužetas, geras įgyvendinimas ir sukurtos aplinkos (nors kompiuterinė grafika medžioklės su Mustangu metu šiek tiek rėžė akį). Will Smith irgi smagus aktorius. Lyg ir girdėjau tada, kad filmas buvo pagrįstas seniau išleista knyga, bet labai nesidomėjau. Prieš kelis mėnesius (prabėgus 14 metų) kažkodėl nusprendžiau pažiūrėt 1971-ųjų “The Omega Man” su Charlton Heston (legendinis aktorius). Gal tuo metu pažiūrėjau kažkokį kitą seną filmą ir tarp rekomendacijų IMDb parodė šią juostą. Bežiūrint Omegą žmogų apėmė keistas jausmas, kad tai jau kažkur matyta. Po filmo perskaičiau, kad ir šis kūrinys pastatytas pagal tą pačią seną knygą. Beje, 1954-ųjų Richard Matheson romanas “I am Legend” (neskaitytas). Tuo pačiu metu pamačiau, kad iš viso buvo net 3 šios knygos ekranizacijos. Dvi jau pamačiau, taigi nusprendžiau pažiūrėt ir pačią pirmąją – “The Last Man on Earth” su Vincent Price, pastatyta vos 10 metų po knygos išleidimo (1964). Žemiau yra mano palyginimai, pamąstymai apie visas 3 ekranizacijas.

Read More

Windows 10 November 2021 Update (21H2) [LT]

Šį pirmadienį, lapkričio 16, Microsoft išleido eilinį Windows 10 funkcinį atnaujinimą (feature update). Kuris po Windows 11 pasirodymo sulauks ne tiek daug dėmesio. Ypač turint omeny, kad paskutiniai Windows 10 atnaujinimai beveik neturi vartotojams skirtų naujovių. 21H2 ne išimtis. Praktiškai visi pokyčiai yra saugumo ar veikimo patobulinimai “under the hood”. Tuo metu Windows 11 kas savaitę sulaukia Insider versijų su naujomis opcijomis ar vartotojo sąsajos pakeitimais, atnaujintomis programomis (Photos, Paint, t.t.). Todėl nebuvo staigmena išgirsti, kad nuo šiol Windows 10 sulauks tik vieno funkcinio atnaujinimo per metus. Taigi pavasarį nebebus 22H1 versijos, o rudenį sulauksime 22H2, tikriausiai. Taip jie suvienodina palaikymo modelį su Windows 11. O kartu tai rodo, kad Windows 10 yra saulėlydžio fazėje.

Read More

Windows 11 oficialiai išleista (21H2) [LT]

Šią savaitę Microsoft išleido pirmą Windows 11 oficialią versiją su pakeista Start meniu, užduočių juostos ir kitų komponentų išvaizda ir funkcionalumu, papildomais saugumo reikalavimais. Apie būsimas naujoves rašiau po pirmojo pristatymo birželį. Taip pat apie pagrindinius akcentus galima perskaityt išleidimo straipsnyje MS bloge. Per kelis mėnesius nuo paskelbimo buvo kažkiek aptaisytos klaidos ir nušlifuotos įvairios vietos. Tačiau ši Windows versija kaip jau įprasta yra išleidžiama su sąrašu oficialiai žinomų problemų, o iškart po išleidimo vartotojai pradėjo viešint įvairias kitas klaidas. Šis įrašas yra trumpas rinkinys techninės informacijos ir nuorodų į pagalbinius Microsoft straipsnius ir susijusias naujienas.

Read More

Vis dar ne paskutinė – Windows 11 [LT]

Daugelis technologijų pasaulyje jau turbūt girdėjo apie paskelbtą naują Windows versiją. Taigi Microsoft “OS-as-a-service” ir “really last Windows version” pažadas buvo kiek jų pačių primirštas. Na, pirma dalis gal ir nesikeičia, nes Windows 11 yra didžiąja dalimi vis dar kuriama Windows 10 pagrindu ir atnaujinimas nemokamas, taigi tik šiek tiek keičiasi išvaizda ir versijos skaičiukas. Man atrodo, kad šis žingsnis buvo padarytas dėl kelių priežasčių. Microsoft suprato, kad amžiams turėti tik vieną versiją nėra įdomu publikai, o feature atnaujinimai jau seniai pasidarė nuobodūs ir nesukuria pakankamai šurmulio entuziastų gretose. Kitas aspektas – noras gana pastebimai pakeisti įprastą sąsają (užduočių juostą, Start meniu). Tikriausiai Windows 10 naudotojams tai būtų pernelyg didelis pokytis, jeigu tai būtų eilinis tos pačios versijos atnaujinimas.

Read More

Frank Herbert – Dune Messiah [LT]

(1) Frank Herbert – Dune

Taigi, pagaliau po 4 mėnesių pabaigiau antrą knygą Kopos serijoje. Skaičiau Dune Messiah turbūt ilgiau nei pirmąją dalį, nors ši 3 kartus trumpesnė. Ir dabar nesu tikras kad su tokiu tempu spėsiu perskaityt visas šešias Kopos Kronikų knygas iki naujos ekranizacijos išleidimo spalį. Kaip ir minėjau pirmas dvi knygas skaičiau prieš eilę metų ir atsimenu, kad antroji patiko daug mažiau. Dabar perskaičius vėl galiu patvirtint, kad ji yra silpnesnė, bet ne viskas joje yra blogai.

Taigi po visų intrigų, išdavysčių, atradimų ir pergalių pirmoje dalyje pagrindiniai herojai tampa Arakio šeimininkais kartu su “frimenų” armija ir pradeda užkariauti kitas planetas ir civilizacijas, kartu pasiedami savo naujos religijos sėklas. Tai tas Polą seniai vizijose bauginantis džihadas, kurio taip ir nepavyko pilnai išvengti. Tačiau yra jėgos, kurios nenori su tuo taikytis. Taigi intrigų šioje trumpesnėje dalyje tikrai nėra mažiau nei pirmoje. Taip pat atsiranda visai egzotiški “tleilaksu” personažai su savo amatu prikelti mirusius ir keisti savo išvaizdą. Atsiranda seniai matyti veidai, bet visiškai neįprastoje formoje. O kartu galima pamatyti, kaip valdžia, pertekliniai turtai ir vadų pavertimas dievais iškreipia ir sugadina geriausius. Kai kurie laisvieji pamąsto, kad jie buvo daug laimingesni, kai gyveno asketiškai tremtyje dykumoje su vandens nepriteklium, negu dabar, kad Arakije yra fontanai ir upės, daugiau žalumos ir mažiau suvaržymo. Tai iškreipė frimenų gyvenimo filosofiją ir papročius. Galima sakyti visi nugalėtojai stato savo imperijas, kurios pasmerktos žlugti dėl tų pačių priežasčių kaip ir buvusios prieš tai: korupcijos, atsipalaidavimo, pertekliaus. Visi šie dalykai kaip ir sąmokslai, suaugę Polas ir jo sesuo ir jų problemos, yra įdomūs. O kartu ir filosofinis klausimas kas gi žmogų daro gyvu. Bet knygoje taip pat yra labai daug pasakojama apie vizijas. Pernelyg daug. Iš dalies tai yra suprantama, nes norima parodyt kaip sudėtinga Polui gyventi tokiame nuolatiniame galimų ateičių sraute. Bet tai kažkiek pradeda varginti ir atrodo kad autorius neturėjo kuo daugiau užpildyti knygos. Taigi, knyga bendrai palieka ne tokį blogą įspūdį, bet pabaigti buvo sunkoka dėl per didelio akcento į pergyvenimus. 7/10

Windows 10 May 2021 Update (21H1) [LT]

Gegužės 18 dieną Microsoft oficialiai išleido May 2021 Update atnaujinimą skirtą Windows 10 sistemai (21H1 versijos numeris). Kai buvo išleistas 20H2 smalsavau ar kada nors Enablement Package atnaujinimo mechanizmas bus pritaikytas ir pavasario versijoms (iki šiol tai buvo daroma tik su rudens versijomis). Ir šį kartą toks paketas yra teikiamas 21H1 versijai. Įdomiausia, kad su juo greitai atsinaujint galima ne tik iš prieš tai išleistos 20H2 versijos, bet ir iš 2004. Tai yra naujovė. Enablement Package pirmą kartą atsirado pasirodžius 1909 versijai ir leido labai greitai atnaujint 1903 versiją turinčią sistemą. Kadangi visos naujos funkcijos jau būna įrašytos su eiliniais mėnesio atnaujinimas, bet išjungtoje būsenoje. O Enablement Package jas įjungia. Toks paketas parsiunčiamas ir įdiegiamas per kelias minutes ir prireikia tik vieno trumpo perkrovimo. Tai, kad į 21H1 greitai atsinaujint galima net iš dviejų versijų kalba ir apie Microsoft daromą pažangą. O kartu galbūt ir apie naujovių trukumą. 21H1 yra gana nuobodus atnaujinimas su mažu kiekiu įdomių naujovių. Buvo panaudota ta pati bazė kaip 2004/20H2 versijose ir tai leido pritaikyti Enablement Package mechanizmą.

Read More

Mozilla Firefox 88.0 [LT]

https://www.mozilla.org/en-US/firefox/88.0/releasenotes/

PDF formose palaikomas JavaScript veikimas.

Spausdinant puslapio parametrų matavimo vienetai yra lokalizuoti.

Linux sistemoje palaikomas priartinimas naudojant “touchpad” (pinch to zoom).

Puslapio pavadinimo parametras “window.name” nuo šiol negali būti perduotas kitiems puslapiams taip išduodant vartotojo naršymo istoriją.

Ekrano skaityklė daugiau neskaitys vizualiai paslėptų puslapio elementų.

Naršyklė pakartotinai neprašys patvirtinti leidimą naudoti mikrofoną ar kamerą, jei toks leidimas jau buvo suteiktas tame pačiame puslapyje ir skirtuke 50 sekundžių laikotarpyje.

Iš adreso juostos meniu veiksmų išimta ekrano nuotraukos funkcija. Nuo šiol ją galima pasiekt paspaudus dešiniu puslapyje, kontekstiniame meniu (Take Screenshot) arba kaip ir anksčiau galima pridėti mygtuką įrankių juostoje panaudojus Customize meniu.

FTP palaikymas išjungtas, o ateityje planuojama jį išimt visiškai.

Kinopavasaris 2021 – Daina be pavadinimo [LT]

Filmą žiūrint buvo keistas jausmas, kadangi pagrindinės aktorės bruožai priminė kolegę iš Centrinės Amerikos. Nors įvykiai, pagal kuriuos nufilmuota juosta, buvo jau gana senokai (1988), visgi kas žino ar pažįstamos šeima ar jos seneliai nebuvo susidūrę su panašiais dalykais. Viena tai kad filmas juodai-baltas jau prideda savotiško šarmo ir klasiškumo. Pradžioje daug žaidžiama su sulėtinimu, ilgais statiškais kadrais ir lėtu žmonių judėjimu. Netgi vienoje vietoje yra labai mistiškai naudojamas stop kadro intarpas. Keista, kad tokie eksperimentai vyksta daugiau pradžioje filmo ir neišlaikomi visos juostos metu. Bet aišku tai negadina bendro vaizdo. Tik pradžioje vos neatrodo, kad tai netgi dokumentika ar bus kažkoks siurrealistinis filmas apie Peru genčių papročius, dvasias, šokius ir t.t. O gavosi toks beveik detektyvas su žybsniu politikos ir romantinių santykių. Netradicinių, kas tais laikais ir šioje šalyje buvo tikrai pavojinga. Įdomiai buvo parodyta šių santykių eiga, kai buvo jaučiama emocinė įtampa tarp herojų, rodoma žodžiais, kūno kalba, be perspaustų meilės scenų, apsiribojant vienu būčiniu. Tačiau pagrindinė filmo Daina be pavadinimo (Canción sin nombre) istorija yra jaunos motinos netekusios naujagimės. Nuo pat pradžių jauti beviltiškumą, kurį kažkiek sušvelniną veiklus žurnalistas. Bet nujauti, kad tikriausiai negausi bent kažkiek laimingos pabaigos. Kaip ir tikėjausi pabaigos be pabaigos (kaip ir dainos be pavadinimo), bet kažkiek visgi norėjosi gauti atsakymus bent į kažką. Jei ne apie vaiko lemtį, tai apie moters vyro motyvus ir veiksmus. Bet bendrai paėmus pirmas pilno metro režisierės darbas gavosi geras su savotišku lėtu ritmu ir asketiška stilistika. 8/10