Alfred Van Vogt turi ypatingą vietą mano fantastikos mėgėjo širdyje. Tai yra vienas pirmųjų fantastų kurio knygas skaičiau būdamas paaugliu ir kurios paliko didžiulį įspūdį. The Isher Emprire, Voyages of Space Beagle, Empire of Atom. Nors ir tada kartais skaitymas buvo labai sunkus dėl labai sudėtingų vidinių herojaus monologų persipynusių su psichologija ir morale. Taigi, kritiškai rašyti apie šio kūrėjo knygas yra sunku. Tuo pačiu atsiranda abejonės. O tai gal aš ne pakankamai protingas viską suprasti ir įvertinti? Dar prieš pradedant šią trilogiją skaičiau Wikipedijoj apie Van Vogto gyvenimą ir mačiau kad tais laikais jis turėjo aršų kritiką, kuris tiesiai sakė, kad visa Null-A trilogija yra totalus šlamštas. Na, taip stipriai nesakyčiau ir gal tas kritikas turėjo asmeninių reikalų su rašytojų, bet iš dalies sutinku. Labai trūksta struktūros ir krypties. Knyga ir herojai nuolat blaškosi tarp skirtingų vietų, siužetų, motyvų ir kartais lengva pasimesti. Ypač kai prie knygos vėl prisėdi po pauzės. O ir tenka prisiversti vėl pasinerti į šią istoriją. Ką parodo ir kiek laiko teko skaityt. Pirmą knygą perskaičiau per nepilnas 2 savaites, antra dalis buvo įveikta per beveik 3, o štai antrai prireikė net 2 mėnesių. Ir nepamenu, kad šias knygas skaityčiau naktimis vietoj miego, kas dažnai man yra įdomumo rodiklis. Tuo pačiu galima pasakyti, kad antra ir trečia knyga atsirado matyt po pirmos sėkmės. Nes pirmoje pabaiga gana aiški ir su tam tikra intriga. Bet nebuvo kažkokių užuominų kad veiksmas tęsis. Aišku, nėra dvi kitos knygos visiškai nuo nulio (haha) išvestos ir prideda naujų detalių ir išveda visą istoriją į naują tarp-galaktinį, milijonų metų istorijos lygmenį. Bet, iš esmės tai naujos knygos yra apie tą patį, tik šiek tiek kitame kontekste. Kas savaime nebūtų tokia didelė problema (nors ir prisidėjo prie nuobodulio pabaiginėjant trilogiją). Didžiausia problema man buvo rašymo stilius, kurį aš taip pamėgau nuo vaikystės.
Tiesiog to vidinio monologo ir pastovaus savęs klausinėjimo buvo per daug. Ypač, padauginus iš 3 knygų. Taip pat prisideda kad šiame pasaulyje žmonija sugalvojo naują mastymo ir gyvenimo metodiką ir ideologiją (kuri yra tam tikras logikos variantas), taigi herojus (vėliau keli) nuolat bando ją taikyti, o rašytojas skaitytojams aiškinti tos metodikos pagrindus ir privalumus. Tai labai greit pradeda įgrysti. Knygose ne tiek daug veiksmo ir vietų pokyčių kiek nuolatinių vidinių monologų (o vėliau dialogų su antru Aš). Pati istorija ir pasaulis yra pakankamai įdomūs. Patobulinta žmonių rasė su papildomom smegenim, kurios duoda telekinėzės ir teleportacijos galias, asmenybės perkėlimas į papildomus kūnus ir pan. Tai yra Van Vogto stiliuje ir tiems laikams gana naujoviškos fabulos, technologijų aprašymas.
The World of Null-A
Tai yra istorijos pradžia. Daug neaiškumo, miglos. Kas yra pagrindinis herojus iš tikrųjų? Ir iškart pastebėjau, kad autorius labai norėjo parodyti herojaus vidinį šoką ir pasimetimą. Bet to buvo per daug. Herojų tai muša prakaitas, tai krečia šaltis, tai reikia papurtyt galvą, kad nuvyti sunkias mintis. Tas suprantama, nes situacija yra gana kebli, bet kas kelis sakinius skaityt apie tai kaip jam sunku ar baisu pradeda atsibosti. Visą tai atmetus istorija buvo pakankamai įdomi su intriguojančia pabaiga. 7/10
The Pawns of Null-A
Paskutiniu metu teko skaityt ne vieną knygą kai kiekvienas skyrius prasideda su citata iš kažkokio išgalvoto istorinio šaltinio, archyvų ar pan. Tikriausiai tai buvo gana unikalus rašymo stilius. Bet man asmeniškai tai pradeda atsibosti. Nes tik atitraukia dėmesį nuo pagrindinio siužeto, dažniausiai mažai ką duoda ir be reikalo padidina knygos storį. Nors šioje knygoje buvo įdomių atradimų (kaip pažengusios civilizacijos atstovas miegantis gyvybę palaikančioje kameroje tapo kitos primityvesnės imperijos dievu). Bet tuo pačiu šioje knygoje buvo daugiausiai to ką aprašiau viršuje. Daug monologų, savęs klausinėjimo, išvedžiojimo. Dėl to ši dalis prailgo labiausiai. 5/10
Null-A Three
Pabaigus antrą dalį atrodė kad jau viskas pasibaigė. Bet matyt serija buvo populiari ir reikėjo naudotis sėkme bei išleist dar vieną dalį. Kur viską reikėjo dar labiau užsukt, taigi atsiranda ir trečias Aš, kuris šį kart egzistuoja vienu metu su antru ir dar ateiviai, kurie ne tokie kaip žmonės, su visai kitokia ideologija ir pan. Kadangi ši dalis viską pagaliau pabaiga ir savotiškai suveda galus, tai vertinu šiek tiek aukščiau. Nors ir skaičiau ilgiausiai. 6/10
Bendrai tai šiek tiek nusivylęs. Tikriausiai reikia palikt šį autorių ramybėje ir puoselėti gerus atsiminimus nuo vaikystės. Nes tai ne pirmas kartas kai bandau kažką dar iš jo skaityt ir rezultatas ne toks kokio tikėjausi (War Against the Rull). Matau kuo Null-A trilogija buvo išskirtinė ir novatoriška 1950-tais, bet istorijos dėstymo būdas nebuvo prie širdies ir nuobodokas. O gal po tiek metų visokios fantastinės literatūros skaitymo jau ir kažkiek išpaikęs mano skonis tapo.