Windows 11 2022 Update (22H2)

Prieš kelias savaites buvo išleistas pirmas didelis naujovių atnaujinimas (feature update) skirtas Windows 11 operacinei sistemai. Savotiškas Anniversary Update. Nors Microsoft šį kart nenaudoja jokio ypatingo pavadinimo ir nepririša jo prie konkretaus mėnesio. Galbūt dėl to, kad atnaujinimai bus leidžiami tik kartą per metus (taip pat ir Windows 10). Taigi pavadinimas yra tiesiog “Windows 11 2022 Update”. O versijos numeris – 22H2. Kas reiškia, kad tai antros 2022 metų pusės leidimas. Nors ši numeracija nelabai turi prasmės, kai atnaujinimas tik vienas. Bet turbūt norima išlaikyt IT profesionalams pažįstamą šabloną. Žemiau yra naujovių aprašymas ir keletas mano įspūdžių.

Read More

Isaac Asimov – Fantastic Voyage

Kaip 1966 tai knygoje aprašyti įvykiai ir vietos atrodo įspūdingai. Nežinau kodėl, bet skaitant taip neatrodė. Gal dėl to kad jau matytas ne vienas filmas apie žmonių sumažinimą, netgi iki mikroskopinio dydžio. O gal dėl to, kad 66-tais dar ne taip gerai buvo žinoma žmogaus organizmo struktūra ir sudėtis norint aprašyti tai dar detaliau ir realistiškiau. Nesakau, kad tai buvo visai lėkšta ar neįtikinama. Tikiu, kad Azimovas nemažai studijavo šią temą rašant knygą. Tiesa, tai nebuvo visiškai jo kūrinys. Nes pirmiausiai tai buvo filmo scenarijus, kurį jis adaptavo knygai. Keisčiausia, kad jo knyga išėjo net anksčiau nei pasirodė pats filmas. Kadangi ši situacija sudomino, po knygos perskaitymo dar pažiūrėjau ir 66-tųjų filmą. Kai kurie dalykai yra labai panašiai aprašyti knygoje ir parodyti filme. Bet aišku filme nėra tiek detalių, visai nėra vidinių pagrindinio veikėjo minčių. Azimovas ištaisė kelias logines filmo scenarijaus klaidas bei sukūrė kiek įmantresnę “blogiuko” istoriją. Taip pat pridėjo daugiau bendravimo tarp povandeninio laivo keliaujančio žmogaus kūnu įgulos narių. Ir šioje vietoje gavosi kiek lėkštoka. Galvojau, kad tai atėjo iš filmo. Bet ten pagrindinis vyriškos lyties personažas labai mažai bendrauja su vienintele moterimi įguloje. Knygoje gi jis nepaliaujamai bando su ja flirtuot ir visaip klibint. Kas pradeda vargint jau po kelių puslapių. Bent jau moteris būna gana šalta, bet kažkaip labai jau greit pasiduoda jo kerams. Gal Azimovas turėjo mažai laiko adaptacijai ar buvo suvaržytas knygos dydžio ir neturėjo laiko labiau išvystyti personažų. Nors, kiek pamenu iš kitų skaitytų Azimovo knygų toks vyro ir moters bendravimo stereotipinis vaizdavimas yra jam būdingas. Kiti personažai irgi yra gana paviršutiniški. Pati kelionė arba net pasiruošimas jai (sumažinimas laivo iki mikrobo dydžio nėra toks jau paprastas procesas) yra pakankamai gerai aprašyti. Aišku, 1966 metų filmas  neturint pernelyg didelio biudžeto ir kompiuterinės grafikos šiais laikais neatrodo labai efektingai. Bet savotiškai žavingas su praktiniais efektais. Tačiau vėlgi pats siužetas atrodo pernelyg tiesmukas. Matosi, kad pagrindinė mintis buvo parodyti kelis žmogaus organus iš vidaus (kraujo sistema, širdis, plaučiai, ausis, smegenys), o jau po to buvo sugalvoti būdai priversti veikėjus ten nukeliaut. Atrodė šiek tiek dirbtinai ir pritempta. Taigi, knyga neprailgo, o ir filmą buvo įdomu pamatyt, organizmas iš vidaus aprašytas labai detaliai. Bet trūko detalumo ir gylio personažuose ir siužete. 6/10

7 years

Blog is 7 years old today. Not much new. Not very active for the last few months. But in total since the last milestone did 10 tech, 3 books and 1 movie post. So, not less than last year at least. Nothing on board games still. Kind of cooled off on them and not even going to board game meet ups at work anymore. So, it probably will be tech and books posts for a while.

Personal Task Management in Microsoft 365

Sharing a few facts and impressions from my experience of using To Do and other Microsoft task management solutions. In the past i have used Excel to manage my list of tasks. I know, that sounds weird, but it was very organized, with dates, automatic coloring of various types of tasks and so on. I was getting my work done and that was the most important part. So, nobody cared what i use. For team’s projects we had very convoluted Excel sheets, our manager also used Project and at some point we started to use Planner. But these tools were not really designed for your personal tasks. Then i have switched jobs and as i was starting with a clean slate, i decided to try some app to track my stuff.

Read More

Trumpai apie perskaitytas knygas [LT]

Po labai ilgo Dune knygų skaitymo nusprendžiau paįvairint gyvenimą trumpais kūriniais. Rašyti ilgas apžvalgas apie trumpus apsakymus nesinori, taigi trumpai apie 3 paskutinius skaitinius:

Н.В. Гоголь – Ревизор

Frazė “Suprantu kad Makedonietis herojus, bet kam gi kėdes laužyti” įstrigo man nuo mokyklos laikų, kai pirmą kartą skaitėm Revizorių. Nežinau kodėl. Įdomus palyginimas. Turbūt garsesnė yra “Iš ko juokiatės? Iš savęs juokiatės”. Kažkaip visai atsitiktinai sugalvojau perskaityt vėl. O dar ir pažiūrėjau seną 50-ųjų ekranizaciją, o po to ir dar Mirusių sielų serialą. Revizorius yra pjesė, todėl tai yra praktiškai vien dialogais grįsta, kurie yra įdomūs, bet veiksmo ne tiek ir daug. Tai yra gryna nepridengta satyra. Gal kiek paprastoka ir tiesmukiška. Bet tais laikais gal ir buvo labai tinkama. Lyg ir juokiasi žiūrovas, bet dažnam pakuždens mintis, o ar čia ne apie mane? 7/10

Agatha Christie – The Under Dog

Vaikystėje daug skaičiau Agatos Kristi knygų, kurios patiko ir Rytų Ekspreso Nužudymas yra turbūt vis dar mėgstamiausias. Netgi ėjau žiūrėt neseniai išleistos eilinės ekranizacijos. Šis trumpas apsakymas yra gana silpnokas. Netgi pavadinimas viską išduoda, ir vienos knygos veikėjos intuicija sako ta pati. Taigi nėra kažko intriguojančio ar visiškai netikėto. Tas kuris atrodo negalėjo nužudyt yra žudikas ir taškas. Legendinis Puaro netgi neturi daug laiko “ekrane” pasirodyti visu puikumu. 6/10

John Varley – Press Enter

O va čia buvo netikėtumas. Ši knyga mano kompiuteryje gulėjo nuo 2003 metų ir nepamenu net kodėl ją pasiėmiau. Matyt tada bandžiau viską kas buvo iš kiberpanko žanro. O šis yra savotiškas, nes parašytas 1985-tais. Taigi technologijos dar ne tokios pažengusios (magnetinės juostos, dideli CRT vaizduokliai). Kažkiek primena Gibsono aprašomus laikus, bet čia viskas yra be fantastikos, arti žemės, paprasti kažkokio JAV miestelio gyventojai su paprastais gyvenimais, turintys problemų ar net sunkių lygų, visiškai nenupoliruoti, ne iš žurnalų viršelių nužengę herojai. O istorija šiek tiek ir mistiška ir detektyvinė su gana šiurpiu kiber prieskoniu. Apsakymas labai trumpas ir skaitomas vienu įkvėpimu, neįmanoma atsitraukt. Herojai turi tiek mažai laiko pasirodyti, bet kažkaip labai greit prie jų prisiriši. Autorius šaunus. Pabaiga tik tokia be pabaigos ir galutinio paaiškinimo. Bet kadangi trumpas skaitalas netrukdo. 8/10

Frank Herbert – Children of Dune [LT]

(1) Frank Herbert – Dune

(2) Frank Herbert – Dune Messiah

Trečią Kuopos knygą skaičiau ilgiausiai. Tiksliau ilgiausiai neprisiverčiau pabaigt. Kaip jaučiau jau su antra knyga, kad entuziazmas skaityt blėsta. Ir pagrinde dėl tos pačios priežasties. Pernelyg didelio kiekio sunkiai suprantamų filosofinių, egzistencinių samprotavimų. Pradėjau nekęst skyrių pradžios, nes jie visada prasidėdavo su ištrauka iš kokios nors šventos knygos ar Muad Dibo kronikų. Tai buvo tiesiog žodžių rinkinys kurį perskaičius dažniausiai nieko galvoje nelikdavo. Ir aš galiu sutikt, kad gal čia vertimo problema ar aptariamos idėjos pernelyg aukšto lygio, bet norisi kartais tiesiog skaityt knygą, sekti herojų veiksmus, stebėti kraštovaizdį ir pan. Pirmoji knyga irgi turėjo nemažai tokio turinio, bet visgi įvykių seka ir herojai persverdavo. Na ir nematytas, neįprastas pasaulis ir naujoviška idėja super-žmogaus matančio tūkstančius galimų ateičių. Antroje knygoje kartelė buvo pakelta Polui tapus aklu bet gyvenant ir judant naudojantis ateities vizijomis. Trečioje knygoje visko yra dar daugiau, bet tai pereina labiau į fantazijos ar pasakų lygmenį. Kitų žmonių atmintis gyvenanti viduje, bet dar ir kalbanti ir valdanti žmogų. Čia jau biškį per daug. O pabaigoje visai Supermeno komikso verti įvykiai. Kas ketvirtoje knygoje? Žmonės kaip blusės šokinės nuo planetos ant planetos per kosmosą? 😀 Man rodos autoriui reikėjo sustot ties pirma, o gal sudėt daugumą minčių į antrą ir paskutinę knygą. Buvo aišku įdomių įvykių, intrigų, siužeto posūkių. Ar mintis apie tai kaip pati dorovingiausia tauta gali išsigimti, kai gyvenimas pasidaro pernelyg patogus, kai religija išstumia sąžinę, sveiką protą. Bet bendrai šios dalies skaitymas buvo gana slogus ir nuobodus. O labiausiai erzinantis dalykas buvo kai prasidėdavo žaidimai “aš viduje matau kaip bus, o bet tačiau aš matau tikriau, o bet tu tik galvoji kad matai kaip viskas turi būti, o aš matau dar geriau ir numatau visus tavo žingsnius, o bet tačiau tau tik atrodo kad tu viską numatai…”, ir galiausiai jau nesupranti kas ką žino, kur tikra tiesa ir t.t. Manau, kad skaitytojas turi būti laikomas už autoriaus peties ir pagauti tam tikras svarbias gijas, nujausti tam tikrus įvykius ir intencijas, o ne būti visiškai supainiotam ir pamestam mirti nuo melanžo perdozavimo 🙂 Kol kas, o tikriausiai ir visam, pabaigiu šios serijos skaitymą. Ir nematau kaip be pirmos knygos siužeto užbaigimo galima tikėtis daugiau filmų pagal šias knygas. Nebent scenaristams tektų labai gerai jas perdirbti išgryninant tik esminius dalykus. Bet vis tiek kažkaip reikėtų parodytų visus vidinius pergyvenimus, išprotėjimą. Kas nebus įdomu daugumai žiūrovų. 6/10

I am Legend knygos ekranizacijos [LT]

Filmą “I am Legend” mačiau kino teatre jo išleidimo metais (2007). Įdomus siužetas, geras įgyvendinimas ir sukurtos aplinkos (nors kompiuterinė grafika medžioklės su Mustangu metu šiek tiek rėžė akį). Will Smith irgi smagus aktorius. Lyg ir girdėjau tada, kad filmas buvo pagrįstas seniau išleista knyga, bet labai nesidomėjau. Prieš kelis mėnesius (prabėgus 14 metų) kažkodėl nusprendžiau pažiūrėt 1971-ųjų “The Omega Man” su Charlton Heston (legendinis aktorius). Gal tuo metu pažiūrėjau kažkokį kitą seną filmą ir tarp rekomendacijų IMDb parodė šią juostą. Bežiūrint Omegą žmogų apėmė keistas jausmas, kad tai jau kažkur matyta. Po filmo perskaičiau, kad ir šis kūrinys pastatytas pagal tą pačią seną knygą. Beje, 1954-ųjų Richard Matheson romanas “I am Legend” (neskaitytas). Tuo pačiu metu pamačiau, kad iš viso buvo net 3 šios knygos ekranizacijos. Dvi jau pamačiau, taigi nusprendžiau pažiūrėt ir pačią pirmąją – “The Last Man on Earth” su Vincent Price, pastatyta vos 10 metų po knygos išleidimo (1964). Žemiau yra mano palyginimai, pamąstymai apie visas 3 ekranizacijas.

Read More

Simulating Internet Explorer retirement scenario

A little bit less than a year ago Microsoft announced that they are going to retire Internet Explorer 11 browser on June 15, 2022. Which is now almost 4 months away. They have also since posted an FAQ detailing all the steps and which versions of Windows can still have IE for some time (LTSC and Server). And explained that IE engine itself is not going away until at least 2029 for supported versions of Windows 10 and 11, it is just the browser itself that is going to be disabled. They also made advancements in Site List for IE mode management and made it possible to do it completely via Microsoft 365 console. IE mode is used in Edge to utilize IE engine to render older websites and systems that still rely on old technology. It is when i remembered about a new group policy they added in January of 2021 that enabled administrators to disable IE11. Which in turn allows to simulate disabling Internet Explorer before its official retirement date.

Read More

Update Connectivity – You are just not updating it right

The title of this post is tongue in cheek. Last week Microsoft has posted an article about Update Connectivity value and what role it plays in PC’s ability to install updates in a timely manner. Post made some waves on various IT news sites and also garnered critical response from systems administrators.

I cannot check if this parameter correlates with problems with updates (we use 3d party tools for updates). But, if you use Intune, maybe you can test this theory and find some useful insights. Although Microsoft provided rather vague explanation on how much time is actually required for PC to successfully update:

Specifically, data shows that devices need a minimum of two continuous connected hours, and six total connected hours after an update is released to reliably update.

Does this mean that only 2 continuous hours needed to initiate update, but the rest 4 can be divided in chunks, but still 6 in total needed to complete? So, if PC is online just 2 hours every day it will take 3 days to update? They need to clarify this part. By the way, this means being connected to Windows Update service, not just being online. But can update itself be interrupted? If not, then why they not say 6 continuous hours. Download already can be resumed next day and shouldn’t be that long anyway. Lots of confusion and questions here as it seems that you kind of need to keep it online for 6-8 hours to make it to update for sure. Which is not optimal. And this probably came from all the smart things introduced in Windows 10 gradually (active hours, Windows trying to find time to update when you are not actively using it). Updates got so big and they need so much time to install that it became a problem for users (being interrupted with updates). But Microsoft’s solution for this was not installing updates at all. Which is bad for security and a headache for administrators. And response from Microsoft is – Windows 11 has smaller and faster updates. Right. Though Windows 10 is not going away yet. And it was “last Windows” version and was intended to be polished and improved all the time. Why not improve update process in it instead of as usual touting better things for new and shiny versions? Who knows, maybe updates will not require a restart. In Windows 65 🙂