/movies: Force Awakened [LT]

sw7-poster-300Šiandien pažiūrėjau naujausia Žvaigždžių Karų dalį (Star Wars VII: Force Awakens), taigi galima pagaliau nebijoti “spoilerių” (iki kitos dalies treilerių ir informacijos nutekinimų). Kaip rašiau prieš tai, skaitau SW serijos knygas ir įvykių chronologija turėtų nesutapti su tuo kas yra knygose ir naujuose filmuose. Bet bent jau paskutinė mano perskaityta knyga pasakoja apie įvykius iškart po antros Mirties žvaigždės sunaikinimo (~5 metai po). O filme nuo to įvykio praėjo 30 metų. Taigi, knygos įvykiai galėjo būti, o po to galėjo atsitikti tai, kas buvo parodyta filme. Kol kas jokios priešpriešos. Bet dabar pradėsiu Trauno trilogiją ir gal atsiras visgi kokių nesutapimų.

O filmas geras. Aišku “atnaujovintas”. Turiu omeny, kad ir kaip naujas režisierius norėjo išsaugoti SW dvasią (naudojant mažiau kompiuterinės grafikos), vis tiek šių laikų filmai turi kažkokį savo bruožą. Veiksmas filmuojamas greičiau, dažniau keičiasi rakursai, rodymo taškai (toks kameros blaškymasis, kuris neva sukuria “veiksmo” įspūdį). Be kompiuterinės grafikos aišku neapsieita, nes kitaip nenufilmuosi įspūdingų laivų lenktynių ir kovų. Bet tos lenktynės ir kovos atrodė smagiai. Nauji, jauni veidai. Kad ir kaip filmo kūrėjus peikia dėl pernelyg didelio politinio korektiškumo (PC), nes keli pagrindiniai herojai mergina ir juodaodis, bet tie jauni herojai nepagadino įspūdžio, atrodė šviežiai ir charizmatiškai. Taip, filme yra scenų su didoku patoso kiekiu, bet SW niekada ir nepasižymėjo ypatingu realistiškumu. Tai visada buvo pasaka, pasaka kosmose apie riterius ir princeses. Ir ši dalis nėra kažkuo prastesnė. Epizodus 1 ir 2 (kuriuos labai kritikavo) žiūrėjau labiau iš inercijos, o paskutinį 3 epizodą labiau iš noro pamatyt istorijos užbaigimą. Dabar gi lauksiu 2017 metais pasirodysiančio 8 epizodo dėl noro pamatyt, kas toliau laukia šitų naujų herojų.

[fun fact] filme labai daug personažų kalba su šiek tiek ar labai stipriu britišku akcentu, kas man visą laik sukeldavo šypseną 🙂

/books: In a galaxy far, far away… [LT]

Prieš kelias dienas kino teatruose prasidėjo Žvaigždžių Karų karštinės kulminacija – naujausio serijos filmo premjera (Star Wars VII: The Force Awakens). Bet iš tikrųjų viskas prasidėjo dar anksčiau, nuo pirmų užuominų apie galimą filmą ir galimai sugrįžtančius veikėjus ir aktorius iki galybės treilerių, žinių, diskusijų, nutekėjusių faktų ir t.t. Norinčiam nesugadinti sau įdomumo reikėjo gerokai pasistengt apsisaugojant nuo “spoilerių”. Pats kažkaip ypatingai nebandžiau apsisaugoti, bet ir labai nesekiau naujo filmo naujienų, tai man kai kurie siužeto vingiai žinomi, bet žiūrėt dar turėtų būti įdomu. Ką ir planuoju padaryt kitą savaitę (tikintis, kad žiūrovų antplūdis jau šiek tiek atslūgs).

Bet šis įrašas ne apie filmą. Kaip tik šiandien pabaigiau skaityti vieną iš SW serijos knygų. Senojo kanono. Nes, kaip žinoma, Disnejus nusprendė perrašyt Žvaigždžių karų istoriją atsisakant dalies daugybės rašytojų sukurtos istorijos knygose. O būtent to, kas atsitiko po sukilėlių pergalės paskutiniame filme (iš tikrųjų trečiam, bet su skaičiuku 6). Kaip tik priėjau prie laikomos viena geriausia trilogija – Timoti Zano, Trauno trilogijos, kuri aprašo įvykius po pergalės ir antros mirties žvaigždės sunaikinimo. Nes pradėjau skaityti SW knygas prieš 6 metus pradedant nuo pačių pirmųjų (ir pagal išleidimą ir pagal SW įvykių chronologiją). Perskaičiau jau 42 knygas. Taigi, kadangi naujas filmas perrašys šią dalį istorijos, bus šiek tiek keistoka skaityti, kai dar bus šviežia atmintyje pamatyta juosta. Iš kitos pusės bus įdomu palygint abi tolimesnių įvykių versijas.

O šiandien pabaigiau Deivo Volvertono “Princesės Lėjos pasirinkimas” (The Courtship of Princess Leia). Jau teko girdėt gerus atsiliepimus apie šią knygą. Šio autoriaus knyga buvo ir pirmoji perskaityta SW serijoje. Bet kadangi tai buvo prieš daug metų, jo stiliaus jau gerai neprisiminiau. Visgi turiu sutikti su geru įvertinimu. Šis autorius yra vienas iš geresnių šioje serijoje ir sugebėjo sukurti neįprastą, įtraukiantį siužetą, su intriguojančia romantine linija ir sukūrė pasaulį, kur ne tik džedajai ar sitchai moka naudotis Jėga. Taip pat šis autorius įdomiai pavaizdavo santykius su gyvūnija planetoje (prijaukinti rankorai – kas gali būti kiečiau?:)). Bendrai knyga yra gerai sukalta, nenuobodi, su keliais kritiniais momentais, įdomiu pasauliu, intrigom.

Package received! [LT]

dungeon-twister-card-game-300xGavau siuntą! 🙂 Atėjo raštelis iš pašto ir vakar atsiėmiau pakuotę. Kurioje radau saugiai įvyniotą žaidimą, kurį laimėjau minėtame Jack Vasel Memorial Fund aukcione – Dungeon Twister: The Card Game. Labai smagu kažką gauti tokiu būdu, smagu prisidėt prie gražios akcijos, nors aišku žaidimo kaina gavosi didoka tokiam mažam žaidimui. Iš kitos pusės, Lietuvoj tokiu lyg ir neprekiauja, tai vis tiek reikėtų iš kažkur brangiau siųstis. Žaidimas yra paprastesnis senesnio žaidimo variantas, kurio pakuotėje yra vien tik kvadratinės kortos (na ir taisyklių knygutė). Tai yra vien tik 2 žaidėjams skirtas žaidimas. Todėl bus šiek tiek sunkiau jį išbandyt (paprastai mūsų grupėje būna 4-5 žaidėjai ir žaidžiami didesni žaidimai). Bet manau kada nors sugebėsiu juo sugundyt vieną kolegą ir tada galėsiu parašyt apie savo įspūdžius.

/try-it-out: recent board games [EN]

bgames-popuriIt’s time to post about 3 more games which i had an opportunity to try out recently.

La Isla

I’ve seen a video review of this game recently. It seemed simple and kind of interesting. I’ve read the rules and decided to give it a try on Yucata. And.. didn’t like it much. It just has too much choices and the game itself felt a bit dry and “mathy”. When you are choosing which card of 3 to use for what purpose you have to to go through the whole map, and evaluate where you can use it most effectively. And as there are also 3 phases where you can use a card, brain burning process intensifies even more. Same as with Helios game, this one is too heavyweight and you don’t enjoy it while playing, but it feels like you are solving a hard mathematic exercise. 6/10

Port Royal

This game was available on Yucata for a long time, but i’ve decided to try it only after seeing a video review by Tom Vasel. I’ve started playing it even without reading the rules. That’s how simple this game is. Money, special abilities and victory points, everything is in a single cards deck. The game is of “push your luck” type, when you are revealing card by card and hoping that bad card won’t come up and you will manage to gather more money or get some good character or a lot of points. But the risk grows with every revealed card and you have to weight it. Although there are ways to mitigate this risk, but the game felt too much depending on luck. So, after playing more sessions of this game i’ve ranked it one point lower than at first. 6/10

Cacao

After just seeing first pictures of this game, first review, i thought, i must like this game. I have played 3 sessions of it so far, but impression is good so far. It reminds Carcassonne a bit with tiles laying on the table (although there is no puzzle mechanism in this game). But the game is very different of course. And very simple. It will suit families and those, who is doing their first steps in the modern board games world. You lay your workers tiles next to already laying tiles on the table and try to gather more resources or sell for the highest price ones you already have. There are also a few other options to score points, which you shouldn’t overlook. So far i have a hard time winning in this game (i haven’t figured out what is the best balance between different points scoring strategies), but scores are usually very tight by the end of the game. 8/10

/try-it-out: recent board games [LT]

bgames-popuriLaikas parašyti apie dar 3 žaidimus, kuriuos teko išbandyt paskutiniu metu.

La Isla

Neseniai pamačiau šio žaidimo video apžvalgą. Pasirodė gana paprastas ir savotiškai įdomus. Paskaičiau taisykles ir nusprendžiau išbandyt Yucatoje. Ir.. nelabai patiko. Tiesiog per daug pasirinkimų žaidime ir pats žaidimas pasirodė pernelyg sausokas ir “matematiškas”. Renkantis kurią kortą iš 3 panaudot kokiam tikslui reikia apžiūrėti visą žemėlapį, įvertint kur gali ją panaudot efektyviausiai. Kadangi dar ir fazių, kur gali panaudot kortas yra 3, tai smegenų kaitinimo procesas suintensyvėja dar labiau. Kaip ir Helios žaidimo atveju, šis žaidimas yra pernelyg sunkiasvoris, ir žaisdamas jį nejauti malonumo, bet jautiesi lyg atlikinėtum kokią sunkią matematinę užduotį. 6/10

Port Royal

Šis žaidimas buvo seniai prieinamas Yucata sistemoje, bet jį išbandyt nusprendžiau tik po Tomo Vaselio video apžvalgos. Pradėjau žaisti net neskaitydamas taisyklių. Toks paprastas yra šis žaidimas. Ir pinigai ir specialios savybės ir pergalės taškai, viskas yra vienoje kortų kaladėje. Žaidimas yra “išbandyk savo sėkmę” (angl. “push your luck”) tipo, kai atverti kortą po kortos ir tikiesi, kad neiškris kokia netinkama korta ir sugebėsi surinkt daugiau pinigų ar gauti kokį gerą veikėja ar daug taškų. Bet su kiekviena ištraukta korta rizika vis didėja ir turi ją pasvert. Nors žaidime yra būdu kaip tą riziką sumažint, bet žaidimas pasirodė pernelyg priklausomas nuo sėkmės. Todėl po to kai sužaidžiau daugiau šio žaidimo partijų, vertinu jį balu žemiau nei iš pradžių. 6/10

Cacao

Tik pamatęs pirmas šio žaidimo nuotraukas iš parodų, pirmą apžvalgą, galvojau, kad turiu pamėgti šį žaidimą. Kol kas sužaidžiau 3 partijas, bet įspūdis kol kas labai geras. Iš dalies primena Carcassonne su kortelių dėjimu ant stalo (nors šiame žaidime nėra dėlionės pavidalo mechanikos). Bet žaidimas aišku visai skirtingas. Ir labai paprastas. Tiks šeimoms ir tiems, kas dar tik daro pirmus žingsnius modernių stalo žaidimų pasaulyje. Dedi savo darbininkų korteles prie jau esamų kortelių ant stalo ir bandai gauti daugiau žaliavų ar brangiau parduoti jau turimas. Taip pat yra keli papildomai būdai gauti taškų, apie kuriuos nevalia pamiršti. Kol kas man sunkiai sekasi laimėti šiame žaidime (dar nesupratau koks geriausias balansas tarp skirtingų taškų rinkimo strategijų), bet rezultatai paprastai būna labai artimi žaidimo pabaigoje. 8/10

Jack Vasel Memorial Fund Auction 2015 [LT]

Šiemet pirmą kartą sudalyvavau kasmetiniam labdaros aukcione, kurį organizuoja “Jack Vasel Memorial Fund“. Šis fondas buvo įkurtas po žinomo žaidimų apžvalgininko ir entuziasto Tomo Vaselio sūnaus mirties nuo sunkios ligos, tam kad nelaimės atveju galima būtų padėti stalo žaidimų bendruomenės nariams. Boardgamegeek puslapyje kasmet yra surengiamas aukcionas, kuriuo metu vieni parduoda stalo žaidimus (ir ne tik), o kiti varžosi, kad laimėti šiuos dalykus aukcione. Visi surinkti pinigai keliauja į fondą.

Bandžiau pakovot dėl 4 žaidimų (vienam lote buvo du žaidimai, kituose po vieną). Dėl vieno mane aplenkė iškart ir gana stipriai, bet labai nepergyvenau. O štai dėl loto su dviem žaidimais buvau aplenktas paskutinėmis minutėmis, kol naktį miegojau (aukcionas vyksta JAV). Dėl ko šiek tiek apmaudu. Na bet vis tiek laimėjau kitą lotą – Dungeon Twister: The Card Game. Dungeon Twister žaidimas nuo seno mane žavėjo savo mechanika. Kortų variantas yra kompaktiškesnis ir paprastesnis, bet vis tiek išlaiko didelio žaidimo dvasią. Bus puikus papildymas mano kolekcijai. Jau pervedžiau pinigus. Dabar lieka sulaukti siuntinio 🙂

/top10: Favourite 2 player games [EN]

bgames-popuriIn this post i will present a list of my favourite games for two players (starting with 10th place and till the first). Some of the games i mention have special variants for larger number of players or team variants (two vs two), bet they are usually considered as games for two players, so i have included them in this list.

 

So, let’s begin:

 

10. Memoir ’44

The only war game in my collection and on this list, though it’s considered as a very light war game. Very eye grabbing with colorful maps and plastic soldiers. Apparently this was the main thing which stimulated the purchase, that i haven’t played toy soldiers enough as a kid 🙂 Game’s system is very simple, based on cards pointing on which side and with what number of units you can attack. In the battle dice with special symbols are used. I’ve played a few games with father and maybe with brother, but unfortunately this game is not seeing any day light since. For the most part because of the long setup time and because board takes much space. But also because of a rather high luck factor while drawing cards and rolling dice.

 

9. Gobblet

Very simple abstract game, though forcing to crunch your brains and training memory. Maybe this game got on this list also because we got a very pretty wooden version of it from suppliers (which we later gifted to our co-workers in another department), or maybe because from the very beginning i was winning almost every game of it with my colleagues. Although, my unbeatable rank went down later 🙂 Oh, those diagonals, never forget about the diagonals!

 

8. Hive

Another abstract game. Very portable, because in the box there is a baggy which can hold all the components and the rules. Whole game is consisting of 22 tiles made of pleasant to hold plastic. This game can be played on a grass, sand, without worrying that a wind may carry cards or components may be damaged in some other way. Every tile has its own unique movement. The game is simple and fast, but it stimulates you to think hard on your moves, foresee moves, prepare for your opponent response. Maybe it can be compared with chess, but in a smaller scale, with a shorter play time and playful theme (insects).

 

Read More

/top10: Favourite 2 player games [LT]

bgames-popuriŠiame įraše pateiksiu sąrašą mano mėgstamiausių žaidimų skirtų dviems žaidėjams (pradedant nuo 10 vietos ir link pirmos). Kai kurie iš paminėtų žaidimų turi variantus didesniam skaičiui žaidėjų arba komandinius variantus (du prieš du), bet paprastai yra laikomi žaidimais dviems, todėl jos įtraukiau į šį sąrašą.

 

Taigi pradedam:

 

10. Memoir ’44

Vienintelis karo žaidimas (“war games”) mano kolekcijoje ir šiame sąraše, nors ir laikomas labai lengvu karo žaidimu. Labai patrauklus akiai su spalvingais žemėlapiais ir plastikiniais kareivėliais. Matyt tas ir paskatino šio žaidimo pirkimui, kad dar neatsižaidžiau kareivėliais vaikystėje 🙂 Žaidimo sistema gana paprasta, pagrįsta kortomis, kurios nurodo kuria puse ir kokiu skaičiumi padalinių gali pulti. O kovoje naudojami kauliukai su specialiais simboliais. Sužaidžiau kažkiek partijų su tėvu ir galbūt broliu, bet deja daugiau šis žaidimas dienos šviesos nemato. Daugiausiai dėl gana ilgo pasiruošimo žaidimui ir lentos užimamos vietos. Bet ir dėl gana aukšto sėkmės faktoriaus traukiant kortas ir ridenant kauliukus.

 

9. Gobblet

Labai paprastas abstraktus žaidimas, bet verčiantis pasukti smegenis ir lavinantis atmintį. Galbūt šis žaidimas pakliuvo į šį sąrašą ir dėl to, kad kadaise iš tiekėjų dovanu gavome labai gražią jo versiją su medine dėžute ir fugūrėlėm (kurią vėliau padovanojom kolegėms iš kito skyriaus), o gal dėl to, kad nuo pat pradžių aš laimėdavau beveik kiekvieną partija žaisdamas su kolegomis. Tiesa, vėliau mano nenugalimo statusas kažkiek subliuško 🙂 Ak tos diagonalės, niekada nereik pamiršti apie diagonales!

 

8. Hive

Dar vienas abstraktus žaidimas. Labai portabilus, nes dėžėje yra mažas krepšelis sutalpinantis visus komponentus ir taisykles. Visas žaidimas susideda iš 22 plytelių pagamintų iš malonaus lietimui plastiko. Šį žaidimą galima žaist ant žolės, smėlio, nebijant, kad vėjas nuneš kortas ar dar kaip nors bus sugadinti komponentai. Kiekviena plytelė turi savo ypatingą judesį. Žaidimas paprastas ir greitas, bet skatina gerai apmąstyti savo ėjimus, numatyt į priekį, pasiruošti priešininko atsakui. Turbūt galima palygint su šachmatais, tik mažesnėje skalėje, su trumpesniu žaidimo laiku ir žaisminga tematika (vabzdžiai).

 

Read More

/yes-no: Huawei MediaPad X2 [LT]

yes-no-mediapad-x2Kaip ir žadėjau, po savaitės naudojimosi nauju Huawei MediaPad X2 (arba Honor X2) pateiksiu savo atsiliepimus. Šį kartą bus daugiau nei po 3 patinkančius ir nepatinkančius dalykus, nes jų yra labai daug ir deja antrų yra daugiau. Nors iš esmės esu patenkintas, o prie daugumos negatyvių dalykų galima priprast. Faktas, kad senojo Nexus 7 jau nesinori imti į rankas pasinaudojus šiuo lieknuoju gražuoliuku. Bet senoji planšetė pratęs savo tarnavimą, tik dabar jau mano tėvų rankose 🙂

Patinka:

  • Greitis. Savaime aišku, kad naujas, šių metų leidimo įrenginys bus greitas. Ir tai man aišku labai patinka. X2 ir įsijungia greitai ir pati sąsaja veikia be stabdymų (nebent kokiam nors meniu elemente specialiai padaroma pauzė, kaip paleistų programų tvarkytuve, kai išmetus programą iš sąrašo būna sekundės tarpas, kol visos programos perbėga į naujas vietas). Per savaitę gal tik vieną kartą pastebėjau keistą stabtelėjimą naršant vieną puslapį. Gal tuo metu vyko koks nors procesas pačioj planšetėj ar tai buvo naršyklės problema ar pačio puslapio (kuris apkrautas reklamomis). Bet palyginus su Nexus 7 nauja planšetė tiesiog skraido, nebūna stabdymų paleidžiant ilgai nenaudota programą iš tvarkytuvo arba naujai paleidžiant kokią nors programą. Žodžiu, 8 branduoliai ir 2 GB atminties atlieka savo darbą puikiai.
  • Dizainas. Aparatas yra labai plonas, lengvas ir tiesiog malonus laikyt rankose. Senasis Nexus 7 man irgi labai patiko savo išvaizda ir forma, bet dabar jis atrodo kaip įspaustas į kažkokį griozdišką guminį dėklą palyginus su X2. Kažkiek dvejoju dėl to kaip vertint metalinę nugarėlę. Nes šalto oro atveju gali būti nemalonu laikyti rankose (nors yra dar vienas pliusas apie kurį parašysiu žemiau). O vasarą atvirkščiai metalas gali labiau įkaisti nuo procesorių skleidžiamos šilumos. Bet atrodo planšetė patraukliai, nors priekis ir primena kažkiek Samsung gaminius, bet užtat be užrašų priekyje.
  • Ekranas. Ryškios spalvos (kartais kiek per ryškios, apie tai žemiau), malonus lėtimui paviršius leidžiantis pirštams lengvai slysti. Geras atsakas į paspaudimus. Rezoliucija didelė, todėl pikselių nesimato, bet man pakako ir senojo Nexus 7 gebos ir manau tokio dydžio ekranui tokia rezoliucija yra perteklinė. Bet kol kas nesusidūriau su problemom, kad kur nors vaizdas būtų per smulkus. Kaip tik kai kur tekstas atrodo per didelis dėl parinktų šrifto dydžių.
  • Didžiulė baterija. Neatlikinėjau jokių testų, bet kol kas esu patenkintas 5000 mAh baterijos talpa. Mano planšetės naudojimas per dieną yra labai nepastovus ir dažnai minimalus. Daugiausiai bateriją sodina muzikos klausimas vykstant į darbą ir namo, pastovus pašto ir kitokių žinučių tikrinimas fone, laikas nuo laiko naršymas, to paties pašto skaitymas, naujienų peržiūra. Senasis įrenginys tokiu būdu atlaikydavo kelias dienas, kartais užtekdavo ir trečiai, bet jau likdavo keli procentai energijos ir įsijungdavo “Battery Saver” režimas. Su X2 po paskutinio užkrovimo praleidau 3 dienas, o prasidėjus ketvirtai man rodė 27%. Nexus paprastai prijungdavau prie kompiuterio USB jungties kas vakar, kad kažkiek pasikrautų. Su Huawei manau tiesiog krausiu su pakrovėju kelis kartus per savaitę. Tuo labiau, kad nuo USB ilgokai užtrunka tokios talpos įkrovimas.

Read More

Latest purchase – Huawei MediaPad X2 [LT-EN]

honor-x2-unpacked[LT] Mano senukas Nexus 7 3G (2012) pasidarė pernelyg lėtas (po kelių Android atnaujinimų, 4.4 ir po to 5), o be to kažkas pasidarė su ekrano apšvietimu ar matrica (labai ryškios šviesios spalvos, išdegusio ekrano efektas grįžtant iš pilno ekrano vaizdo). Savo laiku tai buvo nuostabi maža planšetė su puikiu ekranu ir švaria Android operacine sistema (tokia, kokią ją sugalvojo Google inžinieriai, be kitų gamintojų papildinių ir išvaizdos pakeitimų). Bet šiai dienai jis jau morališkai paseno. Jo procesorius nesusitvarkė su nauja Android versija, dažnai strigdavo. Be to 6-tos Android versijos jis jau negautų. Dėl visų šių priežasčių pradėjau ieškoti jam pakaitalo. Deja, bet 2013-ujų metų Nexus 7 jau neparduodamas, o ir jis jau būtų senokas pasirinkimui. Nors Nexus įrenginys man būtų idealiausias, kadangi jau pripratau prie sąsajos, taip pat mėgstu bandyti naujoves ir gauti naują Android versiją kuo greičiau. Bet naujausias Nexus planšetas yra net 9 colių dydžio. Mažų planšečių pasirinkimas mūsų parduotuvėse ne ypatingai didelis.

Taigi išsirinkau kiniečių gamintojų (nors beveik visa įranga surenkama ten pat, bet ši kompanija pati įsikūrusi Kinijoj) Huawei produktą, kuris buvo pristatytas tik šių metų sausį, taigi pakankamai naujoviškas ir turintis galingą “geležį”. Modelio pavadinimai kažkodėl skiriasi. Gamintojo puslapyje jį vadina MediaPad X2, bet kartais jis parduodamas su Honor X2 pavadinimu (aparato išvaizda ir vidus identiški). Man ir atiteko honoras gauti Honorą 🙂 Gaminio modelio numeris GEM-701L. Aparatas labai galingas, greitas, išvaizda ir surinkimas geri. Aišku yra minusų, kaip Huawei grafinė sąsaja ir pan. Apie patikusius ir nepatikusius dalykus parašysiu vėliau Yes-No rubrikoj. O kol kas laikas sudiegti visas reikiamas programas, suderint nustatymus ir išbandyt jį kasdieninei veikloj 😉 Read More