Kinopavasaris 2021 – Daina be pavadinimo [LT]

Filmą žiūrint buvo keistas jausmas, kadangi pagrindinės aktorės bruožai priminė kolegę iš Centrinės Amerikos. Nors įvykiai, pagal kuriuos nufilmuota juosta, buvo jau gana senokai (1988), visgi kas žino ar pažįstamos šeima ar jos seneliai nebuvo susidūrę su panašiais dalykais. Viena tai kad filmas juodai-baltas jau prideda savotiško šarmo ir klasiškumo. Pradžioje daug žaidžiama su sulėtinimu, ilgais statiškais kadrais ir lėtu žmonių judėjimu. Netgi vienoje vietoje yra labai mistiškai naudojamas stop kadro intarpas. Keista, kad tokie eksperimentai vyksta daugiau pradžioje filmo ir neišlaikomi visos juostos metu. Bet aišku tai negadina bendro vaizdo. Tik pradžioje vos neatrodo, kad tai netgi dokumentika ar bus kažkoks siurrealistinis filmas apie Peru genčių papročius, dvasias, šokius ir t.t. O gavosi toks beveik detektyvas su žybsniu politikos ir romantinių santykių. Netradicinių, kas tais laikais ir šioje šalyje buvo tikrai pavojinga. Įdomiai buvo parodyta šių santykių eiga, kai buvo jaučiama emocinė įtampa tarp herojų, rodoma žodžiais, kūno kalba, be perspaustų meilės scenų, apsiribojant vienu būčiniu. Tačiau pagrindinė filmo Daina be pavadinimo (Canción sin nombre) istorija yra jaunos motinos netekusios naujagimės. Nuo pat pradžių jauti beviltiškumą, kurį kažkiek sušvelniną veiklus žurnalistas. Bet nujauti, kad tikriausiai negausi bent kažkiek laimingos pabaigos. Kaip ir tikėjausi pabaigos be pabaigos (kaip ir dainos be pavadinimo), bet kažkiek visgi norėjosi gauti atsakymus bent į kažką. Jei ne apie vaiko lemtį, tai apie moters vyro motyvus ir veiksmus. Bet bendrai paėmus pirmas pilno metro režisierės darbas gavosi geras su savotišku lėtu ritmu ir asketiška stilistika. 8/10

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *