Board Game Review – Carcassonne [LT]

Šį kartą apžvelgsiu senesnį ir jau galima sakyti klasika tapusį žaidimą – Carcassonne. Nors naujos stalo žaidimų eros atgimimu laikomas Settlers of Catan (dabar tiesiog CATAN), pasirodęs 5 metus prieš čia aptariamą pilių statybos žaidimą, visgi Carcassonne irgi jau atšventė 20 metų jubiliejų (išleistas netgi 2000 metais). Todėl daug kam tai buvo pirmas naujos kartos europietiško stiliaus žaidimas arba dabar asocijuojasi su tais senais laikais kai prasidėjo stalo žaidimų populiarumo bumas. Jis atrodo seniai pažįstamas ir įprastas. Tačiau jis yra savotiškai unikalus. Iki jo paprastai žaidimai turėjo kažkokią nekintančią lentą, kur reikėjo dėlioti ar stumti savo figūrėles, statyti pastatus ir pan. Šiame gi žaidime pradžioje lentos nėra ir ji yra žaidėjų konstruojama eigoje. Asmeniškai nejaučiu ypatingos meilės dėlionėms (puzzle), bet Carcassonne autorius meistriškai padarė žaidimą naudojant plytelių dėliojimo mechanizmą. Iš vienos pusės malonu matyti kaip po mažu dėliojasi žalių laukų, kelių ir pilių paveikslas, iš kitos gali varžytis su kitais žaidėjais dėl taškų. Carcassonne galima laikyti plytelių dėliojimo (tile laying) žaidimų pradininku. Nors ne visi tokio tipo žaidimai turi kažkokį gražų vaizdelį ant stalo partijai pasibaigus, bet esminiai principai yra panašūs – logiškai sujungti tam tikrus elementus skirtingose kortelėse suformuojant tam tikrą seką, objektą ir už tai gauti taškų ar papildomas savybes. Standartinis Carcassonne žaidimas yra labai paprastas, tinka jaunesniems žaidėjams, šeimos ratui (yra ir Carcassonne Junior versija mažiems vaikams). Galbūt šiek tiek sudėtingesnis pradžioje gali pasirodyti taškų skaičiavimas sujungiant pilių elementus, pritaikant bonusą už herbus, bet tėvai gali padėti vaikams tinkamai viską susumuoti. Netgi pačio ėjimo eiga yra labai paprasta – trauki kortelę, padedi ją kur nors prie jau esančių kortelių ir jei nori padedi savo žmogeliuką ant vieno iš elementų naujoje kortelėje. Kai kuriems žmonėms nepatinka toks elementarumas ir atsitiktinumas. Todėl jie sugalvoja savo namų taisykles ir tarkim visada turi 3 korteles rankoje, kad galėtum pasirinkti tinkamiausią tuo momentu. Asmeniškai aš tokios taisyklės netaikau, bet kai tai yra įmanoma būtinai žaidžiu naudojant laukus (“fermas”). Kas yra standartinio žaidimo dalis, bet dažnokai žmonės žaidžia be šios taisyklės, kadangi gali būti painu paskaičiuoti visus taškus. Bet man šis mechanizmas labai patinka ir kartais visos mano figūrėlės atsigula laukuose. Ypač kai kas nors irgi bando užimti kuo daugiau laukų ir prasideda arši kova dėl jų. Mat už kiekvieną vientiso lauko liečiamą užbaigtą pilį duodami net 3 taškai. O atskirų laukų, netgi liečiančių tas pačias pilis, galima turėti ne vieną. Todėl žaidimo pabaigoje fermų taškai gali lemtį pergalę, o kartais ir labai dideliu skirtumu. Jeigu visgi po kažkiek laiko šis žaidimas pradeda atsibosti – ne bėda! Mat jis turi galybę papildymų. Keli iš jų (upė ir abatas) netgi būna įtraukti į standartinę pakuotę. O taip pat egzistuoja keletas teminių žaidimo variantų, kaip South Seas (kur reikia lipdyti salas, rinkti bananus, kriaukles ir žuvį), lenktynės Amazonės upėje, aukso kasyklos ir kaubojai Laukiniuose Vakaruose. Yra netgi Žvaigždžių Karų variantas. Nors man asmeniškai labiau prie širdies senas geras variantas su laukais ir pilim 🙂 9/10

Žaidimo taisyklės lietuvių kalba paruoštos D6.lt komandos.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *