Board Game Review – San Juan [LT]

Visada girdėdamas palyginimus tarp San Juan (arba Puerto Rico the Card Game) ir Race for the Galaxy pagalvodavau ar tikrai jie tokie panašūs. Žinau, kad daug kas labiau mėgsta pirmą žaidimą. Mačiau šio žaidimo apžvalgas, žinojau mechanizmus, bet tai ne tas pats kaip pačiam jį sužaisti. Todėl apsidžiaugiau, kai jis atsirado Yucatoje. Ir.. nusivyliau. Tai nebuvo nieko panašaus į RftG (Race for the Galaxy). Nors po 6-8 žaidimu jis man pradėjo patikt daugiau. Taip pat padėjo papildomi pastatai, kurie buvo pristatyti su papildymu (kuris dabar yra įtrauktas į bazinę pakuotę). Bet RftG tiesiog turi kažką tokio daugiau. Aišku, jie labai panašūs. San Juan’e statai pastatus gaminančius produktus (RftG kolonizuoji planetas), gamini produktus (tas pats), parduodi produktus, kad gauti daugiau kortų. Panašus taip pat veiksmų pasirinkimas, kai žaidėjas pasirinkęs tam tikrą veiksmą dar gauna bonusą, o kiti gali atlikti įprastą veiksmą. Ir vienam ir kitam žaidime už viską moki kortomis iš rankos. San Juan’e irgi yra 6 taškų pastatai, kurie gale žaidimo gali duoti daug taškų. Sudėtinga užčiuopti tą skirtumą, kuris man RftG padaro įdomesniu ir patrauklesniu. Jis tiesiog atrodo dinamiškesnis, operuoji su didesniu skaičiumi kortų ir aplamai jaučiu, kad traukiu daugiau kortų ir turiu daugiau pasirinkimų. RftG dar turi ir karinę jėgą, kas duoda papildomą kelią link pergalės. Na ir 6 taškų pastatai RftG tiesiog atrodo įdomesni. Patobulinimai (developments) RftG žaidime gali būti prilyginti ne gamybos pastatams San Juan’e, bet jie atrodo įdomesni, ne tokie standartiniai. San Juan’e taip pat yra nemažai tiesiog taškus duodančių pastatų (monumentai). Veiksmai San Juan’e atrodo šiek tiek paprastesni. Aš retai naudoju Councillor, nes atrodo gamyba ir pardavimas produktų duoda tiek daug kortų, kad retai būna nauda iš šio veiksmo. Be to RftG kas raundą pasirenki kažkokį savo veiksmą, o ne tik atlieki tai ką pasirinko kitas žaidėjas. Pati žaidimo tema irgi nelabai mane žavi. Kaip ir pats žaidimo apipavidalinimas ir spalvų paletė, kuri yra labai jau pastelinė. Nesinori labai peikti šio žaidimo, nes tai vis tiek yra geras kortų žaidimas ir aš galiu suprast kodėl kai kas gali pasirinkti jo ramesnę eigą ir paprastesnę išvaizdą vietoj krūvos sunkiai suprantamų ikonų, bet man labiau prie širdies Race for the Galaxy. 7/10

Board Game Review – Ulm [EN]

Ulm has one unique mechanism. And it seems that after its author came up with it, it looked interesting and it was decided to make a game around it and add a few usual euro game elements into the mix. This mechanism is a 3 by 3 grid of tiles and then you draw a tile on your turn and put it into a row or a column pushing it in from one side, so a tile drops out of grid on another side. You get actions on tiles that are still in the grid in the affected row or column and one of the actions also allows you to pick all the dropped tiles on one of the sides. Maybe it is not first time such mechanism was used in a game, but it sure looks fresh and fun. But it is still so minimal. You get 3 tiles out of 5 actions. Some of the actions are simply moving your marker on a river, get coins or a card. It is just not exciting enough. Other actions let you play cards, which is somewhat interesting, as cards usually have one time effects (get coins, points, tiles) or end game effects (collect a set of cards). Again, there is not a huge variety of cards and you just end up collecting sets of 3-4 cards. Then you can also place seals on the map and get shields with points, maybe a special ability. But. Everything feels just so boring. Starting with a theme (some medieval setting town, collecting coats of arms, building cathedral). I’m sure it has some historic background and value, but it feels stale. You are supposedly taking over some districts of a town, workshops, etc. But you just put markers on spots and that’s it. During one stage you can get a special ability, but only a few out of 5 are somewhat interesting. There is a variant to play with cards that change a rule every turn. It adds a little, but these changes are not ground braking. Oh, and i really dislike games that force you to do something or you will get negative points (like feeding people in Stone Age). Here you have to move a barge on the river and you have to do it a lot to get out of negative points. I also get similar feeling like with Voyages of Marco Polo, that i don’t get enough rounds to do something special (although this has 10 rounds). I suppose this game can be pleasant for mid-heavy euro fans. But when board games market has so many games released each year, this feels like a waste of time, when you can play more exciting games, with more interesting decisions, themes and styles. Standard euro – 6/10.

Board Game Review – Ulm [LT]

Ulm turi vieną unikalų mechanizmą. Ir atrodo, kad autorius jį sugalvojus, nusprendė sukurt žaidimą aplink jį. O po to prilipdyt keletą įprastų euro žaidimams elementų. Šis mechanizmas (nors gal ir ne pirmą kartą panaudotas stalo žaidime) yra 3 ant 3 tinklelis iš plytelių. Žaidėjas ėjimo metu ištraukia dar vieną plytelę ir ją įstumia į vieną iš eilių ar stulpelių, tai išstumdamas vieną plytelę už tinklelio ribų. Tuomet jis gali atlikti veiksmus pavaizduotus ant plytelių likusių eilutėje ar stulpelyje. O vienas iš veiksmų yra galimybė surinkti iškritusias plyteles vienoje pusėje. Tai įdomu, bet tuo pačiu ir labai minimalistiška. Plytelės yra 5 rūšių. Kai kurie iš veiksmų yra tiesiog gauti monetą ar pastumti baržą upėje vienu žingsniu. Tai tiesiog neįdomu. Kažkiek įdomesnis veiksmas yra kortos traukimas ar kortos sužaidimas. Sužaidžiant kortą gali rinktis tarp vienkartinio efekto (gauti monetas, taškus, plyteles) arba pasilikti kortą žaidimo pabaigai renkant rinkinį iš 3-4 kortų. Bet kortų įvairovė yra maža. Dar galima dėti savo žetonus miesto žemėlapyje taip užimant kvartalus. Bet viskas apsiriboja tik tuo. Žetono dėjimu ir taškų pasiėmimu. Tik vienoje vietoje galima pasirinkti tarp 5 specialių savybių ir kurių gal tik 2 yra kažkiek įdomesnės. Žaidimo tematika ir taip yra gana pabodusi (viduramžių Europos miestas), bet mechanizmai nepadeda šios nuobodybės išblaškyt. Vietoj to kad tie kvartalai duotų kažką apčiuopiamo (savybės, įdomus apkeitimas resursų ar pan.), tiesiog gauni taškus už dedamus žetonus. Ah, ir man taip nepatinka, kai žaidimuose yra dalykai, kurios privalai daryt, kitaip gausi neigiamų taškų (kaip žmonių maitinimas Stote Age). Čia gi turi stumti baržą upe, nes tik upės gale prasideda teigiamų taškų ruožas. Be to žaidimas savo eiga šiek tiek primena Voyages of Marco Polo, kur nieko deramai negali pabaigt per 5 raundus (nors čia jų ir 10). Kažkiek įvairovės prideda variantas, kai kiekvieno raundo metu traukiama korta keičianti kurią nors taisyklę. Bet nieko labai išskirtinio šios kortos neprideda. Kai žaidimų rinkoje kasmet atsiranda tiek naujų žaidimų, atrodo kaip laiko švaistymas žaisti tokius žaidimus, kai galėtum žaisti kažką įdomesnio, su unikalia tematika. Standartinis euro – 6/10.

Best board games (v2018) [EN]

This year i have decided to make things simpler, as i don’t play many new games, my top 10 is not changing that much and i don’t have what to say about older games. So, only EN post this time and only lists without explanations 🙂

Best new to me games this year:

  1. Biblios
  2. Mystic Vale
  3. Puerto Rico: The Card Game (San Juan)
  4. Dice Forge
  5. Ulm

Best games of all time:

  1. Firenze (-)
  2. Tokaido (+2)
  3. Ticket to Ride: Europe (new)
  4. Thunderstone (-2)
  5. Small World (-)
  6. Carcassonne (+1)
  7. 7 Wonders (-4)
  8. Cacao (+1)
  9. Guildhall (-1)
  10. Camel Up (new)

Read More

Board Game Review – Mystic Vale [EN]

This is one of the first popular card crafting games. Similar to dice crafting games, where you change faces of your dice to make them better. First of all, i have only played a digital version of Mystic Vale on Yucata, but i feel that physical aspect of dealing with sleeves and sliding upgrades in (and out at the end of the game) would annoy me. So because of that i would rank it lower. But is it worth it dealing with sleeves. This game lacks excitement. Maybe new game with this mechanisms that AEG plans to make will have more things to do. In this one you essentially get mana, buy upgrades to get more mana, get more mana and buy more upgrades to get more mana. Some upgrades have points printed on them. There are also special symbols, which allow you to buy special cards, but in general they just give more points and i was able to do well not even paying attention to what special symbols i already have. So, it feels repetitive and a bit dull. Long build up only adds to that feeling. For a good chunk of a game you can’t do anything special. You get a few drops of mana and can only buy a regular or very cheap upgrade and this repeats on and on. After a while you accumulate a bit more mana and more interesting choices can be made. But it takes a while. There is an option to push your luck and try to get more mana on your turn risking to burn your turn. And it is not worth it. I tried this strategy a few times and it failed. There are just too many corruption icons on your cards in the beginning. So you are better to just slowly build up (it feels like the game could be better if you would get better cards with more mana in your starting hand). You can even burn automatically without pushing your luck! It is in the game mechanisms and it happened to me a few times. This is just dumb. All in all, there are some unique aspects to this game and in general it feels like deck building game and i like this genre. But the gameplay is dull, repetitive, with a too slow build up and random burning mechanism. Also physical aspect would drive me away. So, only 6/10.

Board Game Review – Mystic Vale [LT]

Tai vienas iš pirmų populiaresnių kortų gaminimo (“card crafting”) žaidimų, panašus į kauliukų gaminimo žaidimus, kur žaidėjas keičia kauliukų puses taip juos pagerinant. Tiesa, Mystic Vale žaidžiau tik skaitmeniniu pavidalu Yucata sistemoje. Bet manau fizinis šio žaidimo aspektas mane tik atbaidytų. Nepatiktų pastoviai kišti kortas į permatomus vokelius-kortas (o gale žaidimo dar visus ir ištraukinėt). Bet ir pats žaidimas neturi kažko griebiančio, jaudinančio. Tiesiog renki maną, kad galėtum nupirkti pagerinimus, kurie duos biškį daugiau manos, kad galėtum nupirkti dar brangesnius pagerinimus ir gauti daugiau manos. Kai kurios kortos dar turi taškus, taigi tokiu būdu susirenka kažkiek taškų. Tiesa, dar yra specialūs simboliai, leidžiantys pirkti specialias kortas, bet jos irgi dažniausiai duoda tiesiog daugiau taškų ir dažnai pakankamai gerai sekasi net nekreipiant dėmesio į specialias kortas. Girdėjau, kad AEG planuoja visiškai naują žaidimą su kortų gaminimo mechanika. Galbūt ten bus daugiau įdomesnių aspektų. Dar vienas šio žaidimo minusas – lieta eiga pradžioje. Kadangi pradžioje žaidimo manos turi labai mažai, dažnai tik ir gali pirkti standartinius kortų pagerinimus ir tai tęsiasi ir tęsiasi, kol galiausiai prikaupi daugiau manos ant savo kortų ir gali turėti rimtesnį pasirinkimą. Žaidime yra ir laimės mechanika (“push your luck”), kai gali rizikuoti ir traukti daugiau kortų taip norint surinkt daugiau manos. Bet ji man niekada nepasiteisina. Pradžioje žaidimo turi pernelyg daug korupcijos taškų ant kortų. Netgi yra įmanoma sudegti automatiškai ir nebandant rizikuoti, jei gale ėjimo traukiant nustatytą skaičių kortų kitam ėjimui ištrauksi per daug blogų taškų. Tai yra kvaila. Bendrai paėmus, žaidimas turi įdomią, artimą kaladžių konstravimui (man patinkantis žanras) eigą, bet pradžia pernelyg ilga ir nuobodi, o ir žaidimui pajudėjus link galo nėra kažko pernelyg jaudinančio. Taip pat galintis atsibosti fizinis aspektas. Todėl tik 6/10.

Board Game Review – Zooloretto: The Dice Game [LT]

Dar vienas senesnis žaidimas. Esu žaidęs didesnį Zooloretto žaidimą su kompiuteriu, bet jis man pasirodė pernelyg didelis ir ištemptas. Kauliukų variantas man tinka geriausiai. Ir tai yra tikriausiai labiausiai mano žaidžiamas žaidimas (iš dalies dėl to, kad jis yra Yucata sistemoje). Tai yra kauliukų žaidimas, todėl jame negalima turėti ilgalaikės strategijos (na, šiokią tokią galima). Taigi tai yra žaidimas labiausiai pagrįstas taktika. Jame pastoviai reikia prisitaikyt prie pasikeitusios situacijos, išridentų kauliukų reikšmių, oponento veiksmų. Ir tai yra, kas mane labiausiai žavi šiame žaidime. Jis yra pakankamai paprastas. Kiekvieną ėjimą kuris nors žaidėjas ridena du kauliukus ir renkasi kur juos padėti. Yra 3 furgonai su 3 vietom kiekvienam. Galima padėti visus kauliukus į vieną furgoną arba paskirstys į kelis. Toliau oponentai renkasi, kurį furgoną paimt, o tokiu būdu gautus kauliukus padeda savo žaidimo lentoje. Žaidėjai renka įvairių rūšių gyvūnus ir už tai gauna taškus. Jie taip pat varžosi dėl to, kas pirmesnis surinks visus tam tikros rūšies kauliukus ir gaus papildomų taškų. Bet jeigu jau turi užpildytą vienos rūšies kategoriją ir esi priverstas paimti dar vieną tokį kauliuką, gauni baudos taškų. Taigi šis žaidimas yra balanso ieškojimas. Gal turi imti tik tiek kauliukų, kad nebūtų iki galo užpildoma nei viena kategorija (bet tokių būdu prarandant bonus taškus). O gal turi suskubti surinkti visas kategorijas kuo greičiau ir taip priartint žaidimo pabaigą (žaidimas baigiasi, kai vienas žaidėjas turi tik vieną pilnai neužpildytą kategoriją). Dar yra monetos, kurios leidžia atsikratyt baudos taškų ir gauti papildomą bonusą. Žaidimas labai greitas, bet jame yra puikiai subalansuoti greitis ir taktinių pasirinkimų skaičius (o kartais jis priverčia gerokai pasukt smegenis). Aišku, žaidimas yra priklausomas nuo kauliukų ridenimo sėkmės, bet šiame žaidime tai man ypatingai netrukdo. Šį žaidimą žaidžiu išskirtinai tik dviese, nors jis palaiko iki 4 žaidėjų. Bet su didesniu žaidėjų skaičiumi jis man pasidaro pernelyg chaotišku ir taktinių pasirinkimų galimybės labai susiaurėja. Dėl to jį įvertinsiu biškutį žemiau, bet tai vis tiek yra puikus žaidimas. 8/10

Board Game Review – Zooloretto: The Dice Game [EN]

Another older game. I have only played the bigger game on my PC and it felt a bit too big and too long. The dice version seems as a perfect fit to me. And this is most probably the most played game for me (partly because of it being available on Yucata). It’s a dice game, so you can’t really have a long term strategy (well you can, kind of). So it is a highly tactical game. You have to constantly accommodate to dice rolls, your opponent moves. And that’s what attracts me in this game the most. It’s a fairly simple game. You take turns to roll two dice and then select where to put them. There are 3 trucks with 3 spots on each one. You can put all dice on one or split them. Then you opponents choose which truck to take and put selected dice into they area. You collect different species of animals and get points for that. You also try to be the first to get all animals of every specie to get bonus points. But if you already have one category filled, you get foul points for getting too many animals of that kind. So it’s a balance seeking game. Should you only take a few animals at once and try to always have all categories with empty spots to not get foul points (but on the other hand, not getting the bonuses)? Or should you at some point rush to complete categories to get those precious bonus points and force the game end (it ends when one player has only one kind of animals not filled). You can also force opponents to take too many animals by making one truck too tempting, so they would be afraid to leave it for you. And there are coins also to mitigate foul points and to give a bit of additional points. The game is very quick, yet it has a sweet spot on being quick and providing enough tactical choices (sometimes even brainburny). Of course, there is a bit of luck involved with dice rolling, but i don’t mind it in this game that much. This is also only a two players game for me (it can be played with 4), because with more players it gets too chaotic and tactical choices diminish quickly. So i will rate it a tad lower because of this limitation, but it is still a great game. 8/10

Stalo žaidimų naujienos (41) [LT]

Pirma žinia šiemet nemaloni ir netgi kažkiek susijusi su IT technologijomis. Praeitą savaitę BGG puslapis sulaukė netikėtos DDoS atakos, kai kažkas panaudojo didelį botnet’ą nuolat apkraunant puslapį užklausomis (250 000 IP adresų darė po 2000 užklausų į minutę), kad jis nebūtų prieinamas lankytojams. Kol kas nežinomos priežastys, nes niekas nepaprašė išpirkos ir nepateikė kitų motyvų. Gali būti, kad tai tiesiog kokio nors supykusio lankytojo kerštas, kadangi pasamdyt botnet’ą atakai nėra labai brangus dalykas.


Viena iš didžiųjų šių savaičių žinių yra, kad R. Knizia išleis savo turbūt populiariausio senesnio žaidimo Tigris & Euphrates tęsinį Yellow & Yangtze. Šį kart veiksmas vyks Kinijoje, bet vėl rutuliosis tarp dviejų upių. Tik šį kart žaidime bus heksai vietoj kvadratų ir daugiau spalvų. Žaidimą leist Grail Games, o iliustruos man jau kiek pabodęs Vincent Dutrait (bet daugumai žaidėjų jis patinka).


Forbidden Island ir Forbidden Desert yra gerai žinomi ir pripažinti kooperaciniai žaidimai šeimai. Ši serija senokai neturėjo naujų žaidimų. Ir štai Gamewright paskelbė apie naują Matt Leacock dizainerio darbą – Forbidden Sky. Kol kas žaidimo BGG puslapyje nėra daug informacijos, apart trumpo filmuko, kur sakoma, kad žaidėjo išsigelbėjo iš salos, išgyveno dykumoj, bet ar jie įveiks audrą. Matyt iškeliavus iš dykumos su skraidančiu laivu dabar teks su juo išgyvent danguje vengiant audrų.


Century: Spice Road greitai sulaukė pripažinimo kaip labai lengvas žaidimas, kurį galima žaist ir su šeima ir su sudėtingesnius žaidimus mėgstančiais draugais. Kai kas jį netgi laiko žaidimo Splendor žudiku. Bet egzistuoja ir kitokia šio žaidimo versija, su kitokia tematika ir apipavidalinimu – Golem Edition. Kol kas šis variantas buvo platinamas tik mugių metu arba tiesiog leidėjo Plan B Games puslapyje. Bet neseniai paskelbta, kad šis žaidimas atkeliaus į įprastą prekybą. Taigi, tie kas labiau mėgsta golemus ir kristalus nei prieskonius, galės jį lengviau įsigyti.


Tęsiant kalbą apie Plan B Games. Ši kompanija paskelbė apie naujos studijos įkūrimą – Next Move Games. Ši studija orientuosis į trumpus ir nesudėtingus žaidimus. O įdomiausia, kad visi žaidimai turės pavadinimus tik iš 4 raidžių (kad žaidėjams būtų lengviau juos įsiminti). Pirmas šios studijos žaidimas bus REEF, kurį sukūrė Emerson Matsuuchi (Century: Spice Road autorius). Žaidime žaidėjai augins įvairių spalvų koralus bandant sukurt gražiausią rifą.

Read More

Top 10 Best games (v2017) [EN]

As usual as the year comes to an end i present a renewed list of my all time favorite games. Though Top 10 hasn’t changed that much, but the list of played games grows every year. This time i gave a try to Pub Meeple’s board games rating system. Which shows you a few games from your list and you have to pick which of two is your favorite and it slowly builds your list this way. This year there was 91 game on the list. Maybe next year i will be able to do Top 100 🙂


10. Santiago de Cuba (new) – i’ve been playing this game for maybe 5 years, but only recently i started to appreciate it more, so it managed for the first time get to Top 10. Simple euro style game, in which you constantly have to decide whether to benefit you or harm your opponent 🙂


9. Cacao (+1) – last year it has dropped one step and now it is back to 9th place. Mostly because of new expansions that have appeared in Yucata. Which was a refreshing wind for this simple, but pleasant euro game.


8. Guildhall (new) – new game i have experienced this year and already managed to get its spot in Top 10. Unique and interesting card game with some interaction and often unexpected ending.


7. Carcassonne (-3) – an old classic on my list, dropped a bit as i haven’t played it that much this year. But i remember the last play of it, when i managed to steal a win with a huge farms score 🙂


6. Ticket to Ride (-) – the thing that it hasn’t changed it spot only shows that this game will always has a place in my collection and will be high on the list. One of the best “gateway” games to introduce new players to the hobby and lure them into modern board gaming world.

Read More