Rusijos kinas turi savo Kristen Stewart kopiją, kuri vaidina vieną pagrindinių rolių filme Ankštumas (Tesnota) 🙂 Nepamenu tiksliai, bet tai gali būti pirmas kartas, kai Kino pavasaryje žiūrėjau rusišką filmą. Juosta patiko, tik gal kažkiek užtempta (2 valandos, gal galėtų būti pusantros ar pan.) ir gale filmo yra tarpas, kuris gali sukelt epilepsijos priepuolį bei atrodo pernelyg ilgas. Bendrai operatoriaus darbas gražus. Stambūs veidų planai iš arti, kamera besisukant tarp žmonių, bet be vaizdo drebėjimo. Kadras su feno garsu užgožiančiu esminius žodžius ir plaukais uždengtu veidu labai geras. Iš muzikos retkarčiais arabiški motyvai, arba rusiškas pop 1998 metų, bet jis ten pagal siužetą yra (žiūrimą televiziją, diskoteka ir pan.). O istorija tai persipynusi ir vaikų ir tėvų priešprieša su vienos žydų šeimos ir bendrai jų bendruomenės gyvenimo ypatumais Šiaurės Kaukaze bei šiek tiek paliečiant tuo metu šalia vykusį karą. Ankštumą sukelia pernelyg didelis tėvų noras kontroliuot ir nepaleist vaikų, kas simboliškai dažnai parodoma labai stipriais net dusinančiais apkabinimais ir vaikų bandymais išsivaduoti iš šių gniaužtų, bei kartu ir negalėjimas vaikų peržengt per savo meilę tėvams, kad ir kokie jie kartais galėtų būti nepakenčiami. Istorija tikrai nėra nauja, tik prisodrinta kultūriniais ypatumais. Tiesa, filmas galbūt gavosi toks ilgas, nes jis paremtas tikrais įvykiais ir gal režisierius norėjo parodyt viską nuo pradžios iki galo. Arba bandė kuo stipriau parodyti šią priešpriešą pridedant vis daugiau scenų. Bendrai įspūdis neblogas. 8/10
Tag: movies
Kinopavasaris 2018 – Kandelarija [LT]
Atidariau sau festivalį su ganėtinai kino pavasarietišku filmu. Kandelarija (Candelaria) – ramus, santūrus, lėtapėdis filmas apie pagyvenusius, jau kažkiek pavargusius gyventi žmones, kurie dar kabinasi į gyvenimą, į vienas kitą, atranda iš naujo meilę vienas kitam ir gyvenimo ugnelę, kad ir kaip keistai ir iškrypėliškai tai galėtų atrodyti. Kino pavasaryje dažnai būna filmų apie žmones bandančius sudurt galą su galu, bandančius užsidirbti visokiais įmantriais ar žeminančiais būdais. Galbūt rečiau tenka matyt tokias istorijas apie tokio amžiaus žmones. Tiesa, šį kartą istorijoje buvo ir humoro, žaismo, ironijos. Bendrai filmas nesukelia kažkokių audrų širdyje, tik gal šiek tiek liūdesio, melancholijos. Herojai charizmatiški ir mieli, o tas jų lėtapėdiškumas (ypač tamsoje su žvake) labai tikroviškas 🙂 8/10
Aš per senas naujiems Disnejaus Žvaigždžių Karams [LT]
Visada sakiau, kad nesu pernelyg didelis Star Wars fanas. Nors ne kartą mačiau visus filmus. Daugumą jų kino teatruose. Taip pat perskaičiau jau apie 40 SW visatos knygų. Tai gal visgi esu šioks toks fanas 🙂 The Force Awakens prieš kelis metus man labai patiko. Patiko ir nauji herojai. Nors ir sutinku, kad nauji filmai šiek tiek atkartoja seną istoriją, bet man tai netrukdė mėgautis. Rogue One sukėlė šaltesnius jausmus, nes tai buvo iš esmės karo filmas SW scenoje. Galbūt šis filmas buvo kažkiek per daug panašesnis į gyvenimą, niūresnis, galbūt jo herojai man nebuvo įdomūs. Tuomet galvojau, kad visgi reikia laukti normalių žvaigždžių karų po metu. Taigi pažiūrėjau Star Wars The Last Jedi gal 5 dienas po pasaulinės premjeros ir dar nespėjau perskaityt ir pamatyt atsiliepimų lavinos, kuri susiformavo savaitės bėgyje. O ką aš pagalvojau išeinant iš kino teatro, kad tai gali būti paskutinis mano žiūrėtas SW filmas. Nors ir nesakau kaip daug kas, kad tai yra blogiausias visų laikų SW filmas, bet suprantu nusivylusių fanų sentimentus. Tai nebuvo toks filmas, kuriuo tikėjausi. Istorija vystėsi keistokai, pagrindinių herojų veiksmai ir motyvai dažnai atrodė neįtikinamai arba neįsipaišantis į SW istoriją. Vėliau žiūrint interviu su nauju režisieriumi išgirdau, kad jis norėjo padaryt “fun” filmą. Ir tai matėsi, kad jis labai stengėsi. SW aišku niekada nebuvo tamsus filmas, tai visada buvo pasaka kosmose, su baltais ir juodais riteriais, su kovinga princese ir pusiau garbingu kontrabandininku. Kaip sakiau, Rogue One buvo kiek tamsesnių spalvų (netiesiogine prasme) ir todėl neįsipaišė į bendrą SW paletę. Bet paskutiniam filme buvo tiesiog perspausta. Buvo bandoma juokint kas antrame žingsnyje. Nors filme buvo kelios geros frazės, bet visą kitą tiesiog versdavo susikrimst (“cringe”). Iš vieno herojaus tiesiog padarė klouną. Kuriam dar galiausiai už ausų pritempė meilės istoriją, kuri buvo lėkštoka, visai ne vietoje. Apskritai filmas yra pernelyg užtęstas ir iš jo laisvai galima išmest bent 30 minučių beverčių juokinimo scenų, tuščių nieko nepasakančių “mistiškų” scenų ir t.t. Man pasirodė, kad filmą bandoma priderint jaunesnei žiūrovų auditorijai, kadangi senų fanų gal jau ne tiek daug liko, reikia studijoms galvot apie ateitį. Todėl ir sakau, kad tikriausiai aš jau neįeinu į numatomą žiūrovų ratą. Paskaitant atsiliepimus galima rasti ir daugiau gerų argumentų apie įvairias siužeto spragas, nelogiškumus, apie prastai išvystytas senų herojų istorijas, apie pernelyg greitą galių išvystymą naujų herojų, apie prieš tai buvusios dalies (kito režisieriaus) galimų istorijos užuomazgų nukirtimą. Po šio filmo tiesiog neliko jokios intrigos. Ir noro žiūrėti tęsinį. Nenuvertinu filmo visiškai, buvo jame įdomių dalykų, puikių scenų, bet po jo pažiūrėjau kitomis akimis į Rogue One ir susimąsčiau ar tik ne niūresnis SW pasaulis man labiau prie širdies.. 7/10
Wonder Woman – kuo nuostabi ši moteris? [LT]
Filmą pamačiau dar beveik prieš dvi savaites, kai jau įvyko premjera, bet dar nepraėjo labai daug laiko nuo jos. Ir tik po to kasdien vis pamatydavau ir perskaitydavau apie naujus sumuštus rekordus, apie tai kaip šiltai jį priėmė žiūrovai, ypatingai žiūrovės. Vis dar pamatau karts nuo karto kokias nors susijusias naujienas. Iškarto parašyt apie filmą noras nekilo (tik įvertinau imdb ir tiek), bet to kai tiek apie jį girdi (ir iš pažįstamų), norisi ir man pasakyti, kas patiko, kas ne. Iškart pasakau, kad įvertinau tvirtu 8. Filmas “nenunešė galvos”, bet buvo įdomus ir geras.
Pažiūrėt filmą nusprendžiau dar prieš metus tik pamatęs pirmąjį treilerį. Kažkodėl būtent pats pirmasis sukėlė emocinį potraukį. Keli išleisti vėliau neturėjo tokio stipraus užkrato. Dar galbūt iki treilerio ar iškart po jo teko matyt kelis interviu su Gal Gadot (pagrindinės herojės vaidmens atlikėja). Aktorė yra charizmatiška ir mano manymu puikiai tinkanti vaidmeniui. Kadangi yra žydų kilmės, savo bruožuose turi kažką graikiško, viduržemiško, kas tinka, nes istorija susijusi su graikų mitologija. Taip pat ir savo atletišku stotu. Žinau, kad tam tikra dalis komiksų ir televizijos serialų fanų dalis nepriėmė šito, neva jos figūra pernelyg.. asketiška 🙂 Filme gi amazonės yra labiau žemiškos, artimesnės realybėj (jei jos tikrai egzistuotų). Tai užgrūdintos pratybų, kovų, stiprios, atletiškos karės. Ir tai veža. Tiesą pasakius, gaila, kad tikro amazonių veiksmo buvo taip mažai ir deja, bet nuojauta kužda, kad antroje dalyje tikriausiai to daugiau nepamatysim ir viskas nueis į “supermeniškas” kovas tarp super herojų ir super blogiukų. O tai yra, kas man nelabai patiko ir kodėl filmas yra tik geras, o ne puikus. Apskritai retokai žiūriu filmus pagal komiksus. Esu kine matęs pirmas dvi Iron Man dalis. Jis man patiko vėlgi dėl realistiškesnės istorijos. Nors ten rodomos technologijos ir pernelyg novatoriškos, bet tai visgi ne magija ar dieviškos galios. Nesu matęs X-menų, paskutinių Batman ar Superman filmų. Mačiau tik vieną Avengers filmą (gal pirmą) ir turbūt pačią pirmą Spiderman dalį. Nors ir nesakau, kad man šie filmai visai neįdomūs. Bet dažniausiai norą kažką pamatyt atmuša tai, kad nesekiau visos istorijos nuo pradžios. Su Wonder Woman gi buvo kitaip. Nors Diana ir pasirodė Spiderman vs Batman filme (nemačiau, bet girdėjau), bet tai buvo visiškai nauja, naujos herojės istorijos pradžia. Grįžtant prie man ne taip patikusios filmo dalies. Na, išskyrus kelis momentus ir paskutinį akordą tai visgi buvo įprasta ir man nepatraukli “mėtimosi uolų luitais” ir žaibais, apsikeičiant kandžiomis replikomis.. Be šito negalima buvo apsieiti, nes tai yra komiksų pagrindas. Ir taip režisierė ir scenaristai leido sau daug laisvės. Bet filme tai yra ir turiu vertint visumoje. Be to tos kovos nėra ypatingos. Palyginus su amazonių momentais tai tik eilinis “action” su spec efektais. Bet kitas filmo efektas, kuris verčia apie jį pagalvot ir kelias dienas po filmo ir suprasti apie ką šneka naujienose, tai emocinis užtaisas. Pirmame treileryje irgi buvo scena iš apkasų. Pasirodo ji visus labai veikia. Prisipažinsiu, mane irgi. Nors atrodo nieko ypatingo joje nėra. Kaip minėjau ir pati Gal Gadot yra charizmatiška (ir gyvenime) aktorė, todėl jos herojei prijauti ir smalsiai stebi jos istoriją. Nors vaidybos srityje visgi jai dar kažko trūksta (gal rimtesnių vaidmenų, o ne tik lenktynininko draugės). Ypatingai tai jaučiasi scenose su daug pompastikos. Gal iš dalies tai komiksų adaptacijos problema. Bet tarkim prieš kelis metus matyta Šarliz Teron “Fury Road” filme buvo 100 procentinė “bad ass” mergina, kuria tikėjai.
Top 6 Kinopavasaris 2017 [LT]
Šį kartą tik 6 filmai (pavargau nuo filmų maratono per tiek metų, nors jis ir tęsiasi tik savaitę) 🙂
Kinopavasaris 2017 – Tikros moterys [LT]
Originalus filmo Tikros moterys (Certain Women) pavadinimas jam labiau tinka (tam tikros moterys). Tai yra kažkiek persipynusios (bet labai nežymiai) 3 moterų istorijos. Bet visos istorijos parodo tik tam tikras atkarpas ar detaliai parodo darbinę/gyvenimo rutiną (2-3 kartus, kad tikrai įsisavintum) ir niekur nenueina. Kadangi filmo pradžioje rašoma, kad scenarijų parašė pati režisierė, pagalvojau, kad čia sulipdyta iš atskirų parašytų gabalų kažkas, kad tiktų filmo trukmei. O pasirodo, čia pagal vienos rašytojos istorijas padarytas scenarijus. Tuomet arba tos istorijos labai trumputės arba scenarijui apkarpytos taip, kad mažai įdomaus liko. O gaila. Nes pirmos ir trečios herojės istorijos ir patys personažai pasirodė labai įdomūs, žiūroviški. Šių linijų išvystymą būtų įdomu pamatyt. Gal net geriau būtų du atskirus filmus padaryt (dilogija, trilogija gal). Jei aišku tos istorijos ne pagal realius įvykius parašytos ir nieko daugiau jose neįvyko. Tada liūdna. Ir gaila. Imdb kažkas paminėjo kameros darbą. Taip, realus važiavimas su kamera ant kapoto krito į akį. Kaip ir jodinėjimas ir kai kurie kiti dalykai. Operatorius (na ir režisierė šiuo atveju) gerai padirbėjo. Bet bendrai, nepasakyčiau, kad ji būtina pamatyt. Taip, keista advokatės ir kliento santykių istorija, ar vos vos užsimezgusi draugystė tarp visai skirtingų merginų, tai įdomu, gražu ir vien už tai šiek tiek aukščiau galiu įvertint. Bet tik 7/10
Kinopavasaris 2017 – Derintojas [LT]
Rumunai kaip visada stebina ir žavi savo realizmu, buitiškumu ir scenarijuose ir filmavimo būduose. Tiesa, ir vakar matytas Derintojas (Fixeur) ir to paties režisieriaus praeitų metų “Neteisėti santykiai” atrodo labiau nugludinti, profesionalesni. Galbūt dėl to, galbūt ir ne dėl to, praranda kažkiek savo žavesio, dramatiškumo. Nors visas aktorių sąstatas puikus. Ir linksmi prancūzai ir atrodo 10 profesijų galintis turėti rumunas “fixeris”. Ir motina su dukra, net nieko nekalbant atrodančios tikros. O filmas dar ir pagrįstas realiai įvykiais. Pamatyt verta. Kad ir dėl vis dar juntamo rumuniško kolorito. Nors įspūdis nuo praeitų metų filmo buvo stipresnis. Na ir nepalyginsi su kai kuriais senesniais rumunų filmais. Bet visgi geriau negu “Rokeris”. Šiame filme bent jau nebuvo be reikalo ištęstų scenų. Įdomi pagrindinės istorijos kaltininkės išvesta analogija tarp žurnalistų ir jos sąvadautojų. Galbūt tai ir paskutinės interviu minutės ir yra stipriausios šio filmo mintys. Įdomi detalė. Panašu, kad režisierius labai mėgsta aktorių Adrian Titieni, kurį kviečia į daugumą savo filmų 🙂 Štai ir praeitų metų filme jis atliko vieną pagrindinių vaidmenų. 7/10
Kinopavasaris 2017 – Amerikos mylimoji [LT]
Nežinau ar Amerikos mylimoji (American Honey) tikrai skirta jaunimui, šiai kartai. Nors jaunimo salėje buvo (tik negaliu pasakyt ar daug ar mažai) ir stebėtina, kad labai mažai žiūrovų išėjo tokios trukmės filmo metu. Ar reikėjo tokio ilgio filmo? Na, gal taip norėta parodyt, kad tikrai ilgai keliauja, gyvenimo rutiną. Sutalpint visą garso takelį 🙂 Vietovės keičiasi, kažkiek keičiasi scenos, daug to pačio per tą patį. O gale net kūrėjai jau nebežinojo kaip visą tai užbaigt ir tiesiog nukirpo. Neva čia turiu pamatyt kažkokią viltį. Filmo posteriuose minimas žodis “optimizmas”, “filmas šiai kartai”. Tai čia reikia suprast tokia piešiama ateitis jaunimui? Keista. Gal senstu 🙂 Na, man tai buvo toks kelionės filmas su daug muzikos, biškį veiksmo, meilės istorija ir neaiškia ateitim. Ir jam tikrai nereikėjo būti 2,5 valandos trukmės. Kelis kart filmo metu atrodė, kad turėtų įvykti kažkas dramatiško, bet ne. Filmo kūrėjai apsaugo žiūrovą nuo emocijų sugadinančių apetitą. Aišku, ne visi filmai turi būti dramatiški. Gal šis filmas ir skirtas būti tokiu lengvu pasivažinėjimu, vasaros filmu su šiek tiek purvo, bet su saiku. Įvertinimai jo neblogi. Bet neatrodo jis to vertas. 6/10
Kinopavasaris 2017 – Portas [LT]
Portas (Porto). Kalniukai ir nuokalnės, siauros gatvės. Graublėtas, nostalgiškas vaizdas ekrane. Puiki muzika. Skirtingi laiko rakursai, verčiantys kitaip pajusti prieš tai jau matytas scenas ir įvykius. Skoningos meilės scenos, be perspausto realizmo. Romantiška, šiek tiek filosofiška. Vėl apie meilę ir apie jos trumpaamžiškumą. Finalas pradžioje, po to kelias lyg jo. Viskas patiko, labai. Ir net nelabai yra ką daugiau pasakyt. Na, galvojau, gal tos pasikartojančios scenos galėjo būti geriau įgyvendintos. Bet tiek to. Kol kas mano favoritas. 10/10
Kinopavasaris 2017 – Šeimyniškas gyvenimas [LT]
Po filmo peržiūros prisiminus jo pavadinimą viskas kaip ir stoja į savo vietas. Šeimyniškas gyvenimas (Vida de Familia) yra ironiška juosta apie apsimetimą kažkuo kitu, galbūt tuo, kuo norėtum būti, bet kuo toliau, tuo labiau klimpstant į akligatvio situaciją, kai melas kaip sniego kamuolys įgauna tokį mąstą, kad sunku tikėtis atleidimo. Filmui lyg ir trūksta kokios tai apčiopiamesnės, stipresnės pabaigos. Nors parodyta pabaiga ir realesnė, gyvenimiškesnė. Bet dviejų herojų harmoniški santykiai ekrane padeda iškelti kino juostą aukščiau. Jau penkti metai praėjo nuo kadaise matyto “Bonsai”, todėl tik miglotai prisimenu tą filmą, bet gal ir matosi tam tikri panašūs elementai su ilgais tyliais kadrais (tyliais santykinai, nes vis tiek skamba koks nors garsas ar muzika). Šiame filme persipynė klasikinė, sunkaus roko ir industrinė muzika, kuri kažkiek iliustruoja skirtingas herojaus būkles. Iš dviejų matytų filmų (kurie abu beje čilietiški) šitas paliko didesnį įspūdį. 8/10