Nesu susipažinęs su šio poeto kūryba ar istorija. Nors nežinau ar tiems kas žino nuo to filmas pasidaro daugiau įdomesnis ar ne. Filmas netradicinis, šiek tiek siurrealus. Kartais atrodo komiškas, ironiškas, kartais labai poetiškas. Scenarijus tikrai originalus. Nors ir ne visai nauja, nes kažką jau tokio matęs ar skaitęs, kad ir “Įprastas stebuklas”, kur rašytojas susiduria su savo kūrybos herojais. Bet šiuo atveju realybė ir fantazija susilieja labiau ir taip iki galo ir neįmanoma suprasti. Ypač nežinant tikros istorijos. Tiesa, prieš filmą buvo papasakota ką pamatysim. Todėl kurį laiką po filmo galvojau ar tai buvo gerai ar blogai. Nes paprastai mėgstu žiūrėti filmus nieko nežinant ir mažiau skaitant aprašymą. Bet šiuo atveju visgi manau man tas padėjo, nes nežinant filmo fabulos kokią pusę filmo turbūt būtų labai keista. Tad įdomu žinot kaip reagavo į filmą nieko nežinantys žiūrovai. Prie komiško ar satyriško filmo elemento prisidėjo klišinis senų detektyvinių filmų važiavimo rodymas (filmuojant su siūbuojama mašina už jos rodant ekrane bėgantį kelią). Lyg ir nesu matęs kitų Pablo Larrain filmų, bet kaip suprantu šokinėjimas tarp vietų ir laiko rodant vieną dialogą (kai dialogas nenutrūksta, bet vis keičiasi lokacija ir laikas, kas nėra logiška) yra jo firminis dalykas. Kartais tiko, kartais atrodė pernelyg keista. Nors ir visas filmas (ir pats Neruda (Neruda)) yra šiek tiek ekscentriškas. Bet galiausiai pripratau prie šio stiliaus, šio pasaulio. Filmas neblogas, bet ne visai mano. 7/10