Nežinau ar Amerikos mylimoji (American Honey) tikrai skirta jaunimui, šiai kartai. Nors jaunimo salėje buvo (tik negaliu pasakyt ar daug ar mažai) ir stebėtina, kad labai mažai žiūrovų išėjo tokios trukmės filmo metu. Ar reikėjo tokio ilgio filmo? Na, gal taip norėta parodyt, kad tikrai ilgai keliauja, gyvenimo rutiną. Sutalpint visą garso takelį 🙂 Vietovės keičiasi, kažkiek keičiasi scenos, daug to pačio per tą patį. O gale net kūrėjai jau nebežinojo kaip visą tai užbaigt ir tiesiog nukirpo. Neva čia turiu pamatyt kažkokią viltį. Filmo posteriuose minimas žodis “optimizmas”, “filmas šiai kartai”. Tai čia reikia suprast tokia piešiama ateitis jaunimui? Keista. Gal senstu 🙂 Na, man tai buvo toks kelionės filmas su daug muzikos, biškį veiksmo, meilės istorija ir neaiškia ateitim. Ir jam tikrai nereikėjo būti 2,5 valandos trukmės. Kelis kart filmo metu atrodė, kad turėtų įvykti kažkas dramatiško, bet ne. Filmo kūrėjai apsaugo žiūrovą nuo emocijų sugadinančių apetitą. Aišku, ne visi filmai turi būti dramatiški. Gal šis filmas ir skirtas būti tokiu lengvu pasivažinėjimu, vasaros filmu su šiek tiek purvo, bet su saiku. Įvertinimai jo neblogi. Bet neatrodo jis to vertas. 6/10