Board Game Review – Imhotep [EN]

Wanted to try this game since it was nominated for the Essen Spiel awards. I also like some of the other designer’s Phil Walker-Harding games (Sushi Go!, Cacao). First suspicion appeared after watching people playing it on video. Recently this game has been added to Yucata library, so i rushed to try it out. And, sadly, confirmed my doubts. Although the game has some interesting mechanisms, as when players in order put cubes on boats and then one of the players decide where to sail one boat. Although every points generating board has two sides and provides some replay value. And the game is oriented to families based on its weight. All in all it lacks long term strategy planning and even ability to have some short term tactic. Because there is very little control of what is happening every turn. It is hard to explain with words. This is better seen when playing it. Say you want to add a few cubes in a row to one scoring board. You put one cube on some boat, but on the other player’s turn anything can happen. He may add his cube right after yours or sail the boat or anything else. There are special cards that lets you play around this a bit, but to get them you have to spend cubes and sail a boat to the place with them and someone can beat you to that and sail the boat first to gain the right to pick cards first. Although many games doesn’t have an absolute control, this one has too little of it for my liking. I have only played it with two players, but i somehow feel it should be even more chaotic with more players. Maybe this game is better suited for family play evenings or playing during a party not paying attention to strategy or tactics. But this is not what i like in games usually. 6/10

Board Game Review – Imhotep [LT]

Šį žaidimą norėjau išbandyt nuo to laiko, kai jis buvo paskelbtas vienu iš nominantų Essen Spiel metų žaidimo apdovanojimuose. Taipogi mėgstu kelis kitus dizainerio Phil Walking-Harding žaidimus (Sushi Go!, Cacao). Pirmas įtarimas dėl žaidimo atsirado dar žiūrint internete įrašą kelių žmonių žaidžiant jį. Neseniai jis atsirado Yucata sistemoje ir suskubėjau jį išbandyt. Abejonės deja pasitvirtino. Nors žaidimas turi įdomius mechanizmus, kai žaidėjai deda kubelius ant laivų, bet po to kuris nors žaidėjas gali pasirinkti, kur vieną ar kitą laivą nuplukdyt, bei taškų skaičiavimo variantus. Nors žaidimas yra orientuotas į šeimas pagal savo sunkumą ir dar turi daug įvairovės, nes visos taškų generavimo lentos turi dvi puses. Visgi šiame žaidime pasigendu strategijos ir netgi trumpalaikės taktikos galimybių. Viskas pernelyg chaotiška ir neaišku. Atrodytų, kad žaidėjai turi bandyt pergudraut vienas kitą, dėti kubelius į vieną laivą, bet po to nuplukdyt jį visai kitur, blokuot vienas kito ėjimus ir pan. Bet realybėje tai labai sunku padaryt ir kontroliuot padėtį. Tai sunku paaiškint žodžiais, geriausia tai pasijaučia pačiam žaidžiant. Tarkim tau reikia kurioje nors lentoje padėti kelis kubelius iš eilės. Gali bandyt padėti vieną kubelį į vieną laivą ir tikėtis, kad kitu ėjimu galėsi padėti dar vieną. Bet geras priešininkas tau to neleis padaryti ir beveik visada tenka tenkintis vienu kubeliu. Yra specialios kortos, kurios gali leisti padėti kubelį ir greičiau nuplukdyt laivą, bet joms paimti reikia paaukoti vieną laivą ir vieną ar kelis kubelius, o ir oponentas gali pirmas nuplukdyt laivą ir gauti teisę pirmas rinktis kortas. Žaidime man labai trūksta padėties kontrolės. Nors daugumoj žaidimų ji nėra absoliuti ir visada yra šiek tiek laimės, bet žaisdamas šį žaidimą visada jaučiuosi lyg suvaržytas. Dažniausiai tik reaguoju į kitų žaidėjų veiksmus. Žaisti bandžiau tik dviese. Bet įsivaizduoju, kad su daugiau žaidėjų jis turėtų būti dar chaotiškesnis ir nekontroliuojamas. Galbūt žaidimas labiau tinka šeimos ar draugų kompanijos vakarams, kai niekas nesigilina į strategijas ir tiesiog žaidžia laiko praleidimui. Bet mano skoniui šito yra šiek tiek per mažai. 6/10