Board Game Mini Reviews [EN]

So, this time only two new games (will not count one game of “4 in a row). Maybe will have to post about one new game right away and not wait until i gather more in the future.

 

Kahuna

I hated it after the first play. Then i decided to give it one more chance. I’ve won the second game. After the third one i’ve decided that i don’t want to play it anymore. Even when i’ve managed to win, it didn’t feel that i did something clever or outsmarted my opponent. I was just lucky to get the right cards. The problem with this game is, that once you did a few bad moves you will drag on a second place for the reminder of the game without a slight chance to come back. This is unacceptable, especially in an abstract game for two. The game is from 1998 and it feels (visually it is not very attractive either). Most probably there is some deep strategy, tactics in there, but i don’t even want to discover them. 5/10

 

The Voyages of Marco Polo

First of all, that name?? Some publishers don’t consider that simple names are letting people to share their impressions easier and to find information on the internet. By the way, the biggest problem with this game is exactly that “travel” part. Because the game is too short and you have to do lots of things in it to collect enough points, so the traveling part is very limited and leaves you with a bad taste in your mouth. I’ve played 3-4 games of it. In one of them i’ve tried to concentrate on traveling and still wasn’t able to fulfill both of my travel tasks. On the other hand i’ve collected very few points in other parts of the game. In other sessions i wasn’t thinking about traveling at all and concentrated on fulfilling the orders. True, i still didn’t won, so maybe one has to keep a balance and try to do everything. But when you are not able to complete just one traveling task, it is not allowing to get full satisfaction from a game. And the other parts (action selection, orders fulfillment) are fun. That’s why it gets a higher rating. But every session i’ve played felt too short. 7/10

Board Game Mini Reviews [LT]

Taigi, šį kart tik keli nauji žaidimai (neskaičiuosim vienos “4 in a row” partijos). Gal ateityje reikėtų rašyti apie vieną išbandytą žaidimą iškart, o ne laukti, kol jų susikaups daugiau.

 

Kahuna

Po pirmos partijos nekenčiau šio žaidimo. Bet nusprendžiau visgi duoti jam dar vieną-kitą šansą. Antrą partiją laimėjau. Po trečios nusprendžiau, kad daugiau nenoriu jo žaist visai. Net kai pavyko jį laimėti, nesijaučiau, kad padariau kažką protingo ar kažkaip pergudravau oponentą. Tiesiog man pasisekė paimti geresnes kortas. Problema su šiuo žaidimu tame, kad padarius kelis nesėkmingus ėjimus gali vilktis antroje vietoje visą likusį žaidimą be menkiausios galimybės atsitiesti. Tai yra nepriimtina, ypač abstrakčiam žaidime dviems. Žaidimas iš 1998 metų ir tai matosi (vizualiai jis irgi neatrodo labai patraukliai). Tikriausiai jame yra kokia nors gyli strategija, taktikos, bet man net nesinori jų atrasti. 5/10

 

The Voyages of Marco Polo

Pirmiausia, rimtai, toks pavadinimas?? Kai kurie leidėjai nesusimąsto, kad paprastesni pavadinimai leidžia žmonėms lengviau dalintis įspūdžiais ir rasti informaciją internete. Beje, didžiausia problema su šiuo žaidimu man kaip tik yra dėl “kelionių”. Nes žaidimas pernelyg trumpas ir jame dar reikia daug ką kito nuveikt, kad surinkt pakankamai taškų, taigi ta kelionės dalis yra labai ribota ir palieka blogą skonį burnoje. Sužaidžiau 3-4 žaidimus. Viename iš jų pabandžiau koncentruotis į keliavimą ir vis tiek nesugebėjau įvykdyti abiejų kelionių užduočių. Užtat kitam fronte surinkau mažai taškų. Kitose partijose net negalvojau apie keliones ir labiau orientavaus į užsakymų vykdymą. Tiesa, vis tiek pralaimėjau, todėl galbūt visgi reikia laikytis balanso ir bandyt daryt viską. Bet kai negali įvykdyti nors vieno kelionės tikslo, tai neduoda pilnai pasitenkinti žaidimu. O kitos jo dalis (pasirinkimas veiksmų, užsakymų vykdymas) yra smagios. Todėl jis gauna aukštesnį balą. Bet kiekviena partija atrodo per trumpa. 7/10

Inventor of Jenga [LT-EN]

[LT] Jenga, kaip ir Monopolija, yra žinomas visame pasaulyje žaidimas. Bet turbūt mažai kas žino, ką reiškia žodis Jenga. O pasirodo swahili kalboje tai reiškia – stato. Įdomus interviu su šio žaidimo kūrėja, apie tai kaip jai teko kovoti su leidėjas dėl jai patikusio pavadinimo ir kaip neįtikėtinai jai dabar atrodo toks šio žaidimo žinomumas ir populiarumas.

[EN] Jenga, same as Monopoly, is a game known in the whole world. But not many know what word Jenga actually means. In swahili language it means – build. An interesting interview with the inventor of this game, about her struggle with publishers because of the name she liked and how incredible game’s popularity looks to her today.

/bgames: Latest live session [LT]

bgames-popuriDaug žaidžiu “online”, bet stalo žaidimus vis tiek smagiausia yra žaisti gyvai su draugais ir kolegom, kai vyksta gyvas bendravimas, galima kartu pasijuokti, atsipalaiduot, linksmai leisti laiką. Aišku, tokios progos pasitaiko ne taip dažnai. Netgi sutarti su 2-3 savo skyriaus kolegomis būna sudėtinga dėl visokių šeimyninių reikalų ir planų. Bet praeitais metais teko suorganizuoti žaidimą su kolegėmis iš kito skyriaus (iš viso 9 žaidėjai). Gavosi labai smagus vakaras. Todėl šiemet norėjau pakartoti šį renginį. Tuo labiau, kad vasarą dėl mano ligos teko vieną tokį bandymą atšaukti. Taigi, šį kartą vėl susirinko 9 žmonės (3 iš mano skyriaus ir 6 iš kito). Pradžioje užvalgėm picų, paplepėjom įvairiomis temomis. Po to pasidalinom į dvi grupeles. Viena žaidė jau pamėgtą ir daug kam žinomą Ticket to Ride: Europe žaidimą, o vėliau Timeline: Discoveries.

Aš gi turėjau progą pamokyti 3 kitas koleges žaisti Tokaido. Pirmą kartą mano (ir galbūt savo) nuostabai laimėjo pirmą kartą žaidžiusi žaidėja. Aš berods likau antroje vietoj. Nors mano taktika buvo gana nebloga, nes gavau personą gaunantį bonusą parduotuvėje ir buvau prisipirkęs nemažai suvenyrų. Bet antrą žaidimą visgi pavyko laimėti, pagrinde dėl aukojimų šventykloje (tuo labiau, pasirinkta persona gaudavo nemokamą aukojimo bonusą). Tai buvo antras kartas, kai žaidžiau šį žaidimą gyvai. Vėl pamačiau kokia nesąmoninga yra taškų žymėjimo juosta. Taipogi supratau, kad nors ir man patinka dėlioti panoramos kortas, sudedant jas į grąžų paveiksliuką, kai kuriems žaidėjams paprasčiau jas tiesiog sudėti į krūvelę. Na, tokiu būdu taupoma ir vieta ant stalo.

Vėliau gi aštuoniese sužaidėm masišką Timeline žaidimo partiją. Nors paprastai man šitam žaidime sekasi labai gerai, bet šį kart nelaimėjau. Buvau kažkur per viduriuką. Nors tai visai nesvarbu. Nes buvo daug juoko ir labai smagu. Galbūt šiemet pavyks tokius didesnius žaidimų vakarus pakartot dažniau.

/top10: Best MP games for 2 players [EN]

bgames-popuri

As i often play games with two (live or on BGA/Yucata sites), even when a game is meant for larger count of players, i’ve decided to share a list of my best games meant for larger number of players which can be played with two. Most often i play with two because of a faster gameplay. Because when playing on the Internet it already takes very long as you take a turn or few per day. So this way you are not forgetting what you were going to do in the game, your turns come faster. Also, some games, in my opinion, have too much chaos and luck when playing with larger count of players.

 

10. Firenze

I often play this game with three. But it is also much fun with two. There is still plenty of space for competition with a fewer count of players. Also, when you only have one opponent you can have some long-term strategies without fearing, that someone will grab the card you need or take the spot you want on a tower.

 

9. The Palaces of Carrara

Same as with Firenze, this game is well enough with 3 players, but when you play with two there is a wider strategic space. Also the game lasts a bit longer and you manage to build more buildings, while when playing with three the game often ends unexpectedly.

 

8. Voluspa

The game is interesting enough with 3 players as well, because you can always have a better turn while two others fight with each other. But this game is very simple and fast, so in general i tend to want to play it with only two. Then it gives a feeling like you are playing chess or a similar game.

Read More

/top10: Best MP games for 2 players [LT]

bgames-popuriKadangi dažnai žaidžiu žaidimus dviese (arba gyvai ar BGA/Yucata puslapiuose), net kai žaidimas yra skirtas didesniam galimam žaidėjų skaičiui, nusprendžiau pasidalint sąrašu mano manymu geriausių dideliam skaičiui žaidėjų skirtų žaidimų, kuriuos galima žaisti dviese. Dažniausiai dviese žaidžiu dėl greitesnio žaidimo. Nes ir taip darant vieną ar kelis ėjimus į dieną žaidimai internete užtrunka labai ilgai. Tokiu būdu nespėji pamiršti ką norėjai padaryti žaidime, tavo ėjimai greičiau ateina. Taip pat kai kurie žaidimai mano manymu turi per daug chaoso ir sėkmės žaidžiant su didesniu skaičiumi žaidėjų.

 

10.Firenze

Dažnai žaidžiu šį žaidimą trise. Bet jis yra visai smagus ir žaidžiant dviese. Žaidime yra pakankamai vietos konkurencijai ir su mažesniu skaičiumi žaidėjų. Taip pat turint tik vieną priešininką gali turėti ilgalaikių strategijų nebijant, kad kas nors paims tau reikalingą kortą ar užims numatytą vietą bokšte.

 

9. The Palaces of Carrara

Panašiai kaip ir su Firenze, šis žaidimas yra pakankamai geras ir su 3 žaidėjais, bet žaidžiant dviese atsiveria platesni strateginiai plotai. Be to žaidimas užtrunka šiek tiek ilgiau ir spėji pastatyt daugiau pastatų, kai žaidžiant trise pabaiga dažnai ateina netikėtai.

 

8. Voluspa

Žaidimas pakankamai įdomus ir su 3 žaidėjais, nes kol du pešasi, gali padaryt geresnį ėjimą. Bet jis yra labai paprastas ir greitas, todėl paprastai norisi jį žaisti dviese. Tuomet jauti lyg žaistum šachmatus ar panašu žaidimą.

Read More

/top10: Best games (v.2015) [EN]

bgames-popuriAs this year approaches its end i’m presenting my list of best games at this moment. This is not a list of best games released or played this year, but best games for my taste to this day (year of 2015). Of course, there are still a few days to try something new and very impressive. Also, i’m currently on my second play through of a new game, which in theory has chances getting on this list. But, maybe it will get lucky next year 🙂

 

10. Race for the Galaxy

One of the best card games where cards work as resources and also as buildings/technologies and as war force. Although the new dice game “Roll for the Galaxy” is getting lots of raving ratings lately, until i have played it “Race..” is still the best for me.

 

9. Cacao

Released this year. Very simple. Very addictive and hella good looking.

 

8. Summoner Wars

One of the best tactical games for two players, which doesn’t take half a day.

Read More

/top10: Best games (v.2015) [LT]

bgames-popuriŠiems metams artėjant į pabaigą pateikiu savo geriausių stalo žaidimų dešimtuką šiam momentui. Tai nėra geriausi šiemet išleisti ar sužaisti žaidimai, o geriausi pagal mano skonį žaidimai šiai dienai (2015 metų). Aišku, dar yra kelios dienos išbandyt kažką naujo ir labai gero. Taip pat šiuo metu žaidžiu antrą partiją naujo žaidimo, kuris teoriškai turėtų galimybes pakliūti į šį sąrašą. Bet, gal jam pasiseks kitais metais 🙂

 

10. Race for the Galaxy

Vienas geriausių kortų žaidimų, kur kortos tarnauja ir kaip resursai ir kaip pastatai/technologijos ir kaip karinė jėga. Nors pastaruoju metu daug liaupsių sulaukia naujas “Roll for the Galaxy” kauliukų žaidimas, kol jo nepabandžiau “Race..” man yra geriausias.

 

9. Cacao

Šiais metais išleistas žaidimas. Labai paprastas. Bet labai įtraukiantis ir velniškai patrauklus.

 

8. Summoner Wars

Vienas geriausių taktinių žaidimų dviem žaidėjams, kuris neužtrunka pusę dienos.

Read More

/movies: Force Awakened [LT]

sw7-poster-300Šiandien pažiūrėjau naujausia Žvaigždžių Karų dalį (Star Wars VII: Force Awakens), taigi galima pagaliau nebijoti “spoilerių” (iki kitos dalies treilerių ir informacijos nutekinimų). Kaip rašiau prieš tai, skaitau SW serijos knygas ir įvykių chronologija turėtų nesutapti su tuo kas yra knygose ir naujuose filmuose. Bet bent jau paskutinė mano perskaityta knyga pasakoja apie įvykius iškart po antros Mirties žvaigždės sunaikinimo (~5 metai po). O filme nuo to įvykio praėjo 30 metų. Taigi, knygos įvykiai galėjo būti, o po to galėjo atsitikti tai, kas buvo parodyta filme. Kol kas jokios priešpriešos. Bet dabar pradėsiu Trauno trilogiją ir gal atsiras visgi kokių nesutapimų.

O filmas geras. Aišku “atnaujovintas”. Turiu omeny, kad ir kaip naujas režisierius norėjo išsaugoti SW dvasią (naudojant mažiau kompiuterinės grafikos), vis tiek šių laikų filmai turi kažkokį savo bruožą. Veiksmas filmuojamas greičiau, dažniau keičiasi rakursai, rodymo taškai (toks kameros blaškymasis, kuris neva sukuria “veiksmo” įspūdį). Be kompiuterinės grafikos aišku neapsieita, nes kitaip nenufilmuosi įspūdingų laivų lenktynių ir kovų. Bet tos lenktynės ir kovos atrodė smagiai. Nauji, jauni veidai. Kad ir kaip filmo kūrėjus peikia dėl pernelyg didelio politinio korektiškumo (PC), nes keli pagrindiniai herojai mergina ir juodaodis, bet tie jauni herojai nepagadino įspūdžio, atrodė šviežiai ir charizmatiškai. Taip, filme yra scenų su didoku patoso kiekiu, bet SW niekada ir nepasižymėjo ypatingu realistiškumu. Tai visada buvo pasaka, pasaka kosmose apie riterius ir princeses. Ir ši dalis nėra kažkuo prastesnė. Epizodus 1 ir 2 (kuriuos labai kritikavo) žiūrėjau labiau iš inercijos, o paskutinį 3 epizodą labiau iš noro pamatyt istorijos užbaigimą. Dabar gi lauksiu 2017 metais pasirodysiančio 8 epizodo dėl noro pamatyt, kas toliau laukia šitų naujų herojų.

[fun fact] filme labai daug personažų kalba su šiek tiek ar labai stipriu britišku akcentu, kas man visą laik sukeldavo šypseną 🙂

/books: In a galaxy far, far away… [LT]

Prieš kelias dienas kino teatruose prasidėjo Žvaigždžių Karų karštinės kulminacija – naujausio serijos filmo premjera (Star Wars VII: The Force Awakens). Bet iš tikrųjų viskas prasidėjo dar anksčiau, nuo pirmų užuominų apie galimą filmą ir galimai sugrįžtančius veikėjus ir aktorius iki galybės treilerių, žinių, diskusijų, nutekėjusių faktų ir t.t. Norinčiam nesugadinti sau įdomumo reikėjo gerokai pasistengt apsisaugojant nuo “spoilerių”. Pats kažkaip ypatingai nebandžiau apsisaugoti, bet ir labai nesekiau naujo filmo naujienų, tai man kai kurie siužeto vingiai žinomi, bet žiūrėt dar turėtų būti įdomu. Ką ir planuoju padaryt kitą savaitę (tikintis, kad žiūrovų antplūdis jau šiek tiek atslūgs).

Bet šis įrašas ne apie filmą. Kaip tik šiandien pabaigiau skaityti vieną iš SW serijos knygų. Senojo kanono. Nes, kaip žinoma, Disnejus nusprendė perrašyt Žvaigždžių karų istoriją atsisakant dalies daugybės rašytojų sukurtos istorijos knygose. O būtent to, kas atsitiko po sukilėlių pergalės paskutiniame filme (iš tikrųjų trečiam, bet su skaičiuku 6). Kaip tik priėjau prie laikomos viena geriausia trilogija – Timoti Zano, Trauno trilogijos, kuri aprašo įvykius po pergalės ir antros mirties žvaigždės sunaikinimo. Nes pradėjau skaityti SW knygas prieš 6 metus pradedant nuo pačių pirmųjų (ir pagal išleidimą ir pagal SW įvykių chronologiją). Perskaičiau jau 42 knygas. Taigi, kadangi naujas filmas perrašys šią dalį istorijos, bus šiek tiek keistoka skaityti, kai dar bus šviežia atmintyje pamatyta juosta. Iš kitos pusės bus įdomu palygint abi tolimesnių įvykių versijas.

O šiandien pabaigiau Deivo Volvertono “Princesės Lėjos pasirinkimas” (The Courtship of Princess Leia). Jau teko girdėt gerus atsiliepimus apie šią knygą. Šio autoriaus knyga buvo ir pirmoji perskaityta SW serijoje. Bet kadangi tai buvo prieš daug metų, jo stiliaus jau gerai neprisiminiau. Visgi turiu sutikti su geru įvertinimu. Šis autorius yra vienas iš geresnių šioje serijoje ir sugebėjo sukurti neįprastą, įtraukiantį siužetą, su intriguojančia romantine linija ir sukūrė pasaulį, kur ne tik džedajai ar sitchai moka naudotis Jėga. Taip pat šis autorius įdomiai pavaizdavo santykius su gyvūnija planetoje (prijaukinti rankorai – kas gali būti kiečiau?:)). Bendrai knyga yra gerai sukalta, nenuobodi, su keliais kritiniais momentais, įdomiu pasauliu, intrigom.