Nesiseka man ir su argentiniečiais (apart labai patikusio “Maitvanagiai” prieš eilę metų). Ypač su jų istoriniais faktais pagrįstais filmais. Apie istoriją (juolab tokią spalvingą kaip Pietų Amerikos su jos tironais ir kova už žmonių laisves) kurti reikia, bet ne visada iš istorinio materialo gaunasi geras filmas. Klanas (El Clan) labai puikiai nufilmuotas, operatoriaus darbas nuostabus, garso takelis kerintis, garso, muzikos ir veiksmo kadre suderinimas stilingas. Bet. Nesusižiūri jis gerai. Beje, tas puikus garso takelis lyg ir nuteikia kokiam tai gangsteriškam filmui apie Bonį ir Klaidą, lyg ir turėtų būti kažkokia ypatinga kulminacija. Ji nutinka, bet ne tokia, kokiai nuteikia. Filmas gerai sulipdytas, bet trūksta žiūroviškumo. Arba reik būti argentiniečiu gal 🙂 Tiesa, dėl sulipdymo. Visgi nepatiko būdas pastoviai persijunginėti tarp praeities ir esamo taško. Kažkaip išmušdavo iš istorijos eigos ir prisideda prie tos kulminacijos trūkumo, nes jau nuo pradžių praktiškai pamatai kuo baigsis. Suprantu protu kokį įspūdį norima padaryti tokiu vaizdavimo būdu, bet širdis nepriima. Ir kai kurie herojų poelgiai atrodė ne visai logiški, arba kai kurios scenos likdavo be paaiškinimo ar atomazgos. 7/10