/try-it-out: recent board games [LT]

bgames-popuriKarts nuo karto pabandau kokį nors naują žaidimą. Arba gyvai su draugais ar kolegomis arba viename iš mano minėtų puslapių (Yucata, Boardgamearena). Būna, kad šiaip norisi kažko naujo. Kitą kartą tiesiog nusprendžiu pabandyt žaidimą apie kurį išgirdau Dice Tower kanale ar kur nors kitur.

 

Trumpai aprašysiu savo įspūdžius apie stalo žaidimus išbandytus per pastaruosius 2-3 mėnesius.

 

Nations: The Dice Game. Nežaidžiau Nations žaidimo. Mačiau gerus įvertinimus šios versijos iš Dice Tower komandos. Ir kai šis žaidimas atsirado Yucata puslapyje nuskubėjau išbandyt. Ir.. jis pasirodė man per daug primityvus ir trumpas. Nors trumpumas ir turėtų būti jo privalumu, bet man norisi šiek tiek daugiau iš žaidimo nei 4+ kartus mesti kauliukus (taip taip, yra galimybė mesti kauliukus vėl, jei nepatinka rezultatas). Taip pat pasirodė labai mažas ir neįdomus pasirinkimas naujų kortų, kurias galima įsigyti ir gauti kauliukus. Gauni tą patį, tik didesniais kiekiais, kad galėtum nusipirkt tiek pat to pačio (kauliukų). Šiam žaidimui trūksta įvairumo. Kol kas vis dar bandau žaisti jį (ir laimėti 🙂 ) ir pamatyti kažką, ko dar nepamačiau. Bet kol kas vertinu tik 610.

 

 Seasons. Žaidimas, kurį seniai norėjau išbandyt. Labai dailiai atrodo. Dideli, gražus kauliukai su simboliais-resursais, gražūs piešiniai ant kortų. Žaidimas įdomus, bet nepadarė labai didelio įspūdžio. Daugiausiai žaidžiau dviese (Boargamearena puslapyje), nes žaidžiant su didesniu skaičiumi žaidėjų būna per daug chaoso ir sunku kažką planuot ir strateguot. Šiame žaidime daug priklauso nuo kauliukų ir kas pirmas pasirenka reikiamus resursus. Prie šiek tiek prastesnio įvertinimo prisidėjo ir tai, kad į pabaigą kai kurie žaidėjai sugebėdavo padaryt tokių kombinacijų, kad visiškai persverdavo rezultatą į savo naudą. Gaunasi, kad man žaidimas nepatiko, nes daug pralaimėdavau 🙂 Iš dalies tiesa. Bet man nepatiko, kad žaidime gali būti tokie taškų šuoliai. Tačiau žaidimas tikrai savotiškas, įdomus, unikalus. Labai patiko pradžia žaidimo, kai paeiliui žaidėjai renkasi kortas (“drafting”) ir atideda jas pirmam, antram ar trečiam raundui. Žaidimas reikalauja labai apgalvot savo strategiją nuo pat pirmos minutės. Mano įvertinimas 7/10.

 

Thurn and Taxis. Tai yra jau tapęs klasika žaidimas (išleistas 2006 metais). Seniai norėjau išbandyt jį, nes jis primena Ticket to Ride žaidimą. Tik atrodo senesnis. Nors iš tikrųjų yra 2 metais jaunesnis už “traukinukus”. Tiesiog ir jo išvaizda ir mechanikos atrodo tokios pasenusios ir neįkvepiančios (žaidžiau Yucatoje, bet esu matęs šį žaidimą gyvai). Nors žaidimas yra neblogas. Savotiškos lenktynės kas greičiau pasieks tam tikrą lygį, nors tai nebūtina, kad laimėti. Bet kortų traukimas ir rolės žaidime yra nuobodžios. Sujunginėt miestus ir rinktis, kur būtent pastatyt savo pašto skyrius, kad laimėti sričių bonusus ar tiesiog išstatyt daugiau savo figūrėlių (nes likusios duos minusą) yra kažkiek įdomu, bet ne ilgam. 7/10.

 

Yucata. Žaidimas, kurio vardu pavadintas ir pats Yucata puslapis (kur aš ir žaidžiau šį žaidimą). Išbandžiau tik vieną žaidimo variantą, bet kitų bandyt nebuvo noro. Žaidimas labai paprastas, nors yra vietos gyliai strategijai. Bet man tokio tipo žaidimai nepatinka. Kai reikia labai gerai apskaičiuoti savo ėjimus į priekį ir kai žaidimas vis stipriau baudžia tave už klaidas (nes gauni vis daugiau neigiamų taškų surenkant daugiau blogų akmenų). 6/10.

 

Drako. Žaidimas skirtas tik dviem žaidėjais. Asimetrinės kiekvieno žaidėjo rolės. Nors žaidžiami du raundai, kad kiekvienas žaidėjas turėtų galimybę valdyt drakoną ir nykštukus. Yucata puslapyje sužaidžiau tik vieną partiją. Ir negalėjau sulaukti pabaigos. Nors mačiau gerus įvertinimus ir galbūt jame yra vietos įdomesniems veiksmams, man jis pasirodė labai nuobodus ir primityvus. Tiesiog sulauki kol baigsis kortos, nes tu puoli, tave blokuoja, tave puola, tu blokuoji. Ir taip kokius 50 kartų. Taip, kartais pavyksta užimti kokią nors įdomesnę poziciją ar kitam žaidėjui nepasiseka ištraukt blokavimo kortos, bet 90% žaidimo laiko yra nuobodus žaidimas kortomis, kuris nieko nekeičia. 5/10.

 

Pergamon. Kol kas Yucatoje sužaidžiau kelias šio žaidimo partijas, bet dar neturiu įvertinimo. Bandau suprasti kas man jame patinka ar ne. Žaidimą norėjau išbandyt nuo to laiko, kai prieš kokius 4 metus pamačiau Tomo Vaselio apžvalgą. Šiame žaidime yra labai įdomi žaidėjų eilės ir gaunamų resursų pasirinkimo mechanika. Kai rizikuoji gauti mažiau pinigų einant toliau, bet taip pat gali pasisekti ir gauti daugiau. Taip pat įdomus mechanizmas, kai reikia iš skirtingų iškasenų sulipdyti vientisą stendą muziejui. Toks labai miniatiūrinis “puzzle” elementas su taškų optimizavimu. Bet žaidime galėtų būti mažiau papildomų dalykų kaip stendų nuvertėjimai, papildomi bonusai žaidimo metu. Nes tai trukdo susikoncentruoti į įdomiausius žaidimo elementus (pinigų gavimas, kasinėjimas ir stendų surinkimas). Tada žaidimas būtų šiek tiek trumpesnis, paprastesnis ir įdomesnis. Kol kas mano vertinimas blaškosi tarp 6 ir 7.

 

Lords of Xidit. Antras žaidimas toje pačioj visatoje kaip Seasons. Vėlgi žaidimas unikalus, savotiškas, patrauklus. Tai yra ėjimų programavimo žaidimas, kai turi numatyti 6 veiksmus į priekį ir jie yra ratu įvykdomi po vieną kiekvienam žaidėjui. Iš esmės renki vienus resursus, kad gauti kitus resursus, kurių kiekis gale žaidimo nusprendžia pergalę. Bet yra vienas vingis. Gale žaidimo iš pradžių sulyginami vieno resurso rezultatai ir paskutinę vietą užėmęs žaidėjas iškrenta iš žaidimo, toliau lyginami antro resurso ir galiausiai trečio resurso rezultatai. Resursų eiliškumas kiekvienam žaidime yra kitoks. Taigi, nepakaks surinkti daugiau pinigų nei kiti, jei pinigai bus vertinami paskutiniai, o pralaimėsi pagal šlovės rodiklį ir pan. Ši laimėtojo išaiškinimo sistema yra labai įdomi, kaip ir programavimo aspektas. Bet bendrai žaidimas visgi pasirodė nuobodokas ir labai kenčiantis nuo AP (“analysis paralysis”) problemos, nes suprogramuot 6 ėjimus į priekį, įvertinus kitų žaidėjų galimus veiksmus ir galimai gaunamus resursus yra ne taip paprasta. Vertinu jį panašiai, bet Seasons visgi yra šiek tiek labiau įdomesnis man žaidimas. 7/10.

 

Helios. Dar vienas mano dar neįvertintas žaidimas. Tik praeitais metais išleistas žaidimas (2014). Jau spėjo patekti į Yucata sistemą. Nusprendžiau jį pabandyt vien dėl to, kad jis naudoja naują žaidimo variklį Yucatoje (framework 2.0). Ir supratau, kad tikriausiai nebandysiu jo daugiau. Tai vienas iš tų sunkiųjų “euro” žaidimų (“euro” žaidimai paprastai orientuojasi į daugybę mechanikų taškų generavimui, paprastai juose nėra konfrontacijos tarp žaidėjų ir žaidėjų eliminavimo). Tiesiog nesuprantu ką šiame žaidime veikti. Prie to aišku prisideda ir žaidimas internetu. Bet žaidime yra tiesiog per daug dalykų. Ir lenta, kurioje reikia ir statyt pastatus ir generuoti resursus ir užimt naujus plotus ir judint saulės figūrą aplink savo žemes. O dar yra galybė kortų, kurias gali (ir turi, jei nori laimėt) pirkti, aktyvuoti. Viskas tam, kad gauti dar ir dar daugiau taškų. Panašus įspūdis man buvo žaidžiant Castles of Burgundy ir Russian Railroads. Tiesiog sunkiai mintyse susiejami elementai ir taškų “salotos”. Nelabai gražu būtų vertinti tik po vieno žaidimo (ir tas “online”), bet nemanau, kad norėsiu jį bandyt daugiau. Kol kas apie 5 balus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *