Paskutinis žaidimų vakaras [LT]

_bg_icon_2Eilinį kartą susitikom su bendradarbiais (tiksliau turėčiau pasakyt bendradarbėmis 🙂 ) pažaist žaidimų po darbo. Kadangi žinojau, kad bus 8 žaidėjai, specialiai tai progai nusipirkau Camel Up žaidimą. Visi žaidėm pirmą kartą, nors aš prieš tai perskaičiau taisykles ir esu matęs kaip žmones žaidžia jį Youtube. Sužaidėm 3 kartus. Visi žaidimai gavosi skirtingi. Pirmam niekas labai negalvojo dėl lažybų ir daugiau bandė laimėt taškų judinant kupranugarius ir dedant oazių korteles. Antram gi labai ilgai užtruko kol kupriukai pasiekė bent pusę trasos, nes visi kaip pašėlę imdavo lažybų korteles ar žaidė galutinio laimėtojo ar pralaimėtojo spėjimo kortas. Šį kart surinkau nemažai taškų ir buvau arti pergalės, bet deja, kiti irgi toje partijoj surinko labai didelį kiekį taškų ir teko tenkintis trečia vieta (kas 8 žaidėjų žaidime visai neblogai). Trečias žaidimas gavosi labiausiai subalansuotas, bet kadangi padariau kelias esmines klaidas rinkdamasis korteles, nepretendavau į laimėjimą. Žinojau, kad šis žaidimas tinkamoje grupėje sukelia ypatingas aistras, bet kažkaip vis tiek buvau nustebintas kolegių reakcija. Netruko garsių šukavimų kai iškrisdavo paskutinis kauliukas nulemiantis partijos baigtį, juoko dėl nepasisekusio kortelės pasirinkimo ir šiaip buvo gana jauki, lengva atmosfera. Gal ir ne veltui šis žaidimas laimėjo metų žaidimo titulą 🙂 Dar man buvo abejonių dėl žaidimo kokybės su maksimalių žaidėjų kiekiu. Iš tikrųjų kartais atrodė, kad trūksta dar vieno kito ėjimo, kad geriau pasiruošt, pastrateguot, spėti sužaisti savo kortas ir strategiškai padėti savo oazės kortelę. Bet nebuvo ir taip blogai, kad likę 3 žaidėjai visai nesulauktų ėjimo. Nors kai kurios žaidėjos ypač pamėgo kratyt piramidę, paprastai žaidimo etapas spėdavo apeiti ratą ir visi žaidėjai spėdavo sudalyvaut.

O užbaigėm vakarą jau tradiciniu tampančiu šioje grupėje Timeline žaidimų (Discoveries). Tai visada pasako apie žaidimo ypatumą, kai atsiranda istorijos kaip “o pameni kaip praeitą kartą sužaidei tą ir kaip juokingai gavosi” ir pan. Pastoviai sklando juokai apie tai kas atsirado pirmiau pieštukas ar trintukas, viskis ar butelio kamštelis. Kai kurias datas jau pradedam įsimint, bet kadangi kortų daug, tai kol kas nesugadina žaidimo. Be to mūsų žaidimo variantas tiesiog epinis, nes neperskaitę gerai žaidimo taisyklių (nebadysim pirštais į tą, kuris to nepadarė) žaidėm neišmesdami netinkamai sužaistų kortų, todėl labai greit mums pritrūko stalo ir kortų juosta pradėjo sukti ratus ant jo 😀 Iš viso žaidėm apie 2-2,5 val. ir Camel Up partijos užtruko vidutiniškai apie 30-40 min. kiekviena.

/bgames: Latest live session [LT]

bgames-popuriDaug žaidžiu “online”, bet stalo žaidimus vis tiek smagiausia yra žaisti gyvai su draugais ir kolegom, kai vyksta gyvas bendravimas, galima kartu pasijuokti, atsipalaiduot, linksmai leisti laiką. Aišku, tokios progos pasitaiko ne taip dažnai. Netgi sutarti su 2-3 savo skyriaus kolegomis būna sudėtinga dėl visokių šeimyninių reikalų ir planų. Bet praeitais metais teko suorganizuoti žaidimą su kolegėmis iš kito skyriaus (iš viso 9 žaidėjai). Gavosi labai smagus vakaras. Todėl šiemet norėjau pakartoti šį renginį. Tuo labiau, kad vasarą dėl mano ligos teko vieną tokį bandymą atšaukti. Taigi, šį kartą vėl susirinko 9 žmonės (3 iš mano skyriaus ir 6 iš kito). Pradžioje užvalgėm picų, paplepėjom įvairiomis temomis. Po to pasidalinom į dvi grupeles. Viena žaidė jau pamėgtą ir daug kam žinomą Ticket to Ride: Europe žaidimą, o vėliau Timeline: Discoveries.

Aš gi turėjau progą pamokyti 3 kitas koleges žaisti Tokaido. Pirmą kartą mano (ir galbūt savo) nuostabai laimėjo pirmą kartą žaidžiusi žaidėja. Aš berods likau antroje vietoj. Nors mano taktika buvo gana nebloga, nes gavau personą gaunantį bonusą parduotuvėje ir buvau prisipirkęs nemažai suvenyrų. Bet antrą žaidimą visgi pavyko laimėti, pagrinde dėl aukojimų šventykloje (tuo labiau, pasirinkta persona gaudavo nemokamą aukojimo bonusą). Tai buvo antras kartas, kai žaidžiau šį žaidimą gyvai. Vėl pamačiau kokia nesąmoninga yra taškų žymėjimo juosta. Taipogi supratau, kad nors ir man patinka dėlioti panoramos kortas, sudedant jas į grąžų paveiksliuką, kai kuriems žaidėjams paprasčiau jas tiesiog sudėti į krūvelę. Na, tokiu būdu taupoma ir vieta ant stalo.

Vėliau gi aštuoniese sužaidėm masišką Timeline žaidimo partiją. Nors paprastai man šitam žaidime sekasi labai gerai, bet šį kart nelaimėjau. Buvau kažkur per viduriuką. Nors tai visai nesvarbu. Nes buvo daug juoko ir labai smagu. Galbūt šiemet pavyks tokius didesnius žaidimų vakarus pakartot dažniau.