Searching for home – Battlestar Galactica [LT]

Baigėsi dar viena kelionė. Pabaigiau žiūrėti BSG serialą (4 sezonai). Nemačiau originalios senesnės versijos (kiek skaičiau, nauja versija realistiškesnė, herojai ir įvykiai įtikinamesni ir pan.). Pradėjau prieš kelis metus iškart nuo 2004-2009 sukurtos, kuri prasidėjo nuo dviejų dalių įvadinio mini serialo. Pamenu, tada pabaigiau žiūrėti puikaus Firefly pirmąjį ir vienintelį sezoną ir galvojau kuo jį pakeist. Beje, abu serialus pradėjau žiūrėti dėl stalo žaidimų sukurtų pagal juos. Nors nesu žaidęs nei Firefly nei Battlestar Galactica žaidimų, bet jie yra gana žinomi ir daug esu apie juos girdėjęs. Kaip ir su daugeliu serialu po kelių sezonų atsiranda nuovargis, o ir scenaristai nebežino ko griebtis, kad sudomint žiūrovą. Prasideda visokios ištemptos, nuobodžios, neįdomios siužeto linijos. Panašiai atsitiko ir su 3 BSG sezonu. Todėl jį užbaigus apie metus prie serialo negrįžau. Kol neseniai nusprendžiau visgi jį pabaigt. Ketvirtas sezonas jau buvo geresnis. Nemažai visokių netikėtų, įtemptų, mistinių vingių. Pagaliau visos kelionės atomazga, kuri ne visai ir tikėta, bet tuo pačiu ir tikėta 🙂 Aišku šiame sezone pradėjo jau visai viskas maišytis ir visai logiška buvo su juo viską pabaigt. Labai gera serialo kulminacija yra paskutinė serija trunkanti 1,5 val., kur pakanka ir veiksmo ir atradimų ir filosofinių pamąstymų. 8/10 (keli balai nukrenta už kartais per daug ištemptus dalykus, 3 sezoną ir durną kiekvienos serijos pradžią, kai rodomi kadrai iš to, ką pamatysi.. įdomu, kad dvi paskutinės serijos jau to neturėjo 😀 )

Bežiūrint šį serialą dažnai kamuodavo mintis apie tai kaip gi visiškai neatskiriami nuo žmonių buvo sailonai (“cylons”). Suprantu, kad tai puikus būdas įvesti įtampą ir nežinomybę į filmą, bet tas ir tuo pačiu ir darė žiūrėjimą sudėtingesniu, nes nei filmo herojai nei tu kaip žiūrovas negalėjai būti tikras dėl to ar tas ar anas žmogus iš tikrųjų nėra priešas, apsimetėlis. Tai aišku pasitarnavo kaip priemonė parodyt kaip žmonės gali greitai nubausti kažką vien tik iš baimės, kad tai gali būti priešas. Panašu į raganų medžioklę viduramžiais. Ir vis tiek kartais norėjosi kažkokio žinojimo, bent jau iš žiūrovo pusės kas yra kas. Dėl tokios situacijos irgi atrodė keista, kad visi šie žmonės taip ilgai atlaikė nesušaudė vieni kitų vien iš paranojos. Viso serialo metu vis laukei kad tuoj paaiškės, kad tas ar anas tau patinkantis herojus pasirodo yra sailonas 🙂 Tas nėra blogai ir negadino labai reikalo, bet įnešė šiek tiek priešpriešos mintyse.