Board Game Mini Reviews [EN]

So, this time only two new games (will not count one game of “4 in a row). Maybe will have to post about one new game right away and not wait until i gather more in the future.

 

Kahuna

I hated it after the first play. Then i decided to give it one more chance. I’ve won the second game. After the third one i’ve decided that i don’t want to play it anymore. Even when i’ve managed to win, it didn’t feel that i did something clever or outsmarted my opponent. I was just lucky to get the right cards. The problem with this game is, that once you did a few bad moves you will drag on a second place for the reminder of the game without a slight chance to come back. This is unacceptable, especially in an abstract game for two. The game is from 1998 and it feels (visually it is not very attractive either). Most probably there is some deep strategy, tactics in there, but i don’t even want to discover them. 5/10

 

The Voyages of Marco Polo

First of all, that name?? Some publishers don’t consider that simple names are letting people to share their impressions easier and to find information on the internet. By the way, the biggest problem with this game is exactly that “travel” part. Because the game is too short and you have to do lots of things in it to collect enough points, so the traveling part is very limited and leaves you with a bad taste in your mouth. I’ve played 3-4 games of it. In one of them i’ve tried to concentrate on traveling and still wasn’t able to fulfill both of my travel tasks. On the other hand i’ve collected very few points in other parts of the game. In other sessions i wasn’t thinking about traveling at all and concentrated on fulfilling the orders. True, i still didn’t won, so maybe one has to keep a balance and try to do everything. But when you are not able to complete just one traveling task, it is not allowing to get full satisfaction from a game. And the other parts (action selection, orders fulfillment) are fun. That’s why it gets a higher rating. But every session i’ve played felt too short. 7/10

Board Game Mini Reviews [LT]

Taigi, šį kart tik keli nauji žaidimai (neskaičiuosim vienos “4 in a row” partijos). Gal ateityje reikėtų rašyti apie vieną išbandytą žaidimą iškart, o ne laukti, kol jų susikaups daugiau.

 

Kahuna

Po pirmos partijos nekenčiau šio žaidimo. Bet nusprendžiau visgi duoti jam dar vieną-kitą šansą. Antrą partiją laimėjau. Po trečios nusprendžiau, kad daugiau nenoriu jo žaist visai. Net kai pavyko jį laimėti, nesijaučiau, kad padariau kažką protingo ar kažkaip pergudravau oponentą. Tiesiog man pasisekė paimti geresnes kortas. Problema su šiuo žaidimu tame, kad padarius kelis nesėkmingus ėjimus gali vilktis antroje vietoje visą likusį žaidimą be menkiausios galimybės atsitiesti. Tai yra nepriimtina, ypač abstrakčiam žaidime dviems. Žaidimas iš 1998 metų ir tai matosi (vizualiai jis irgi neatrodo labai patraukliai). Tikriausiai jame yra kokia nors gyli strategija, taktikos, bet man net nesinori jų atrasti. 5/10

 

The Voyages of Marco Polo

Pirmiausia, rimtai, toks pavadinimas?? Kai kurie leidėjai nesusimąsto, kad paprastesni pavadinimai leidžia žmonėms lengviau dalintis įspūdžiais ir rasti informaciją internete. Beje, didžiausia problema su šiuo žaidimu man kaip tik yra dėl “kelionių”. Nes žaidimas pernelyg trumpas ir jame dar reikia daug ką kito nuveikt, kad surinkt pakankamai taškų, taigi ta kelionės dalis yra labai ribota ir palieka blogą skonį burnoje. Sužaidžiau 3-4 žaidimus. Viename iš jų pabandžiau koncentruotis į keliavimą ir vis tiek nesugebėjau įvykdyti abiejų kelionių užduočių. Užtat kitam fronte surinkau mažai taškų. Kitose partijose net negalvojau apie keliones ir labiau orientavaus į užsakymų vykdymą. Tiesa, vis tiek pralaimėjau, todėl galbūt visgi reikia laikytis balanso ir bandyt daryt viską. Bet kai negali įvykdyti nors vieno kelionės tikslo, tai neduoda pilnai pasitenkinti žaidimu. O kitos jo dalis (pasirinkimas veiksmų, užsakymų vykdymas) yra smagios. Todėl jis gauna aukštesnį balą. Bet kiekviena partija atrodo per trumpa. 7/10

/movies: Force Awakened [LT]

sw7-poster-300Šiandien pažiūrėjau naujausia Žvaigždžių Karų dalį (Star Wars VII: Force Awakens), taigi galima pagaliau nebijoti “spoilerių” (iki kitos dalies treilerių ir informacijos nutekinimų). Kaip rašiau prieš tai, skaitau SW serijos knygas ir įvykių chronologija turėtų nesutapti su tuo kas yra knygose ir naujuose filmuose. Bet bent jau paskutinė mano perskaityta knyga pasakoja apie įvykius iškart po antros Mirties žvaigždės sunaikinimo (~5 metai po). O filme nuo to įvykio praėjo 30 metų. Taigi, knygos įvykiai galėjo būti, o po to galėjo atsitikti tai, kas buvo parodyta filme. Kol kas jokios priešpriešos. Bet dabar pradėsiu Trauno trilogiją ir gal atsiras visgi kokių nesutapimų.

O filmas geras. Aišku “atnaujovintas”. Turiu omeny, kad ir kaip naujas režisierius norėjo išsaugoti SW dvasią (naudojant mažiau kompiuterinės grafikos), vis tiek šių laikų filmai turi kažkokį savo bruožą. Veiksmas filmuojamas greičiau, dažniau keičiasi rakursai, rodymo taškai (toks kameros blaškymasis, kuris neva sukuria “veiksmo” įspūdį). Be kompiuterinės grafikos aišku neapsieita, nes kitaip nenufilmuosi įspūdingų laivų lenktynių ir kovų. Bet tos lenktynės ir kovos atrodė smagiai. Nauji, jauni veidai. Kad ir kaip filmo kūrėjus peikia dėl pernelyg didelio politinio korektiškumo (PC), nes keli pagrindiniai herojai mergina ir juodaodis, bet tie jauni herojai nepagadino įspūdžio, atrodė šviežiai ir charizmatiškai. Taip, filme yra scenų su didoku patoso kiekiu, bet SW niekada ir nepasižymėjo ypatingu realistiškumu. Tai visada buvo pasaka, pasaka kosmose apie riterius ir princeses. Ir ši dalis nėra kažkuo prastesnė. Epizodus 1 ir 2 (kuriuos labai kritikavo) žiūrėjau labiau iš inercijos, o paskutinį 3 epizodą labiau iš noro pamatyt istorijos užbaigimą. Dabar gi lauksiu 2017 metais pasirodysiančio 8 epizodo dėl noro pamatyt, kas toliau laukia šitų naujų herojų.

[fun fact] filme labai daug personažų kalba su šiek tiek ar labai stipriu britišku akcentu, kas man visą laik sukeldavo šypseną 🙂

/books: In a galaxy far, far away… [LT]

Prieš kelias dienas kino teatruose prasidėjo Žvaigždžių Karų karštinės kulminacija – naujausio serijos filmo premjera (Star Wars VII: The Force Awakens). Bet iš tikrųjų viskas prasidėjo dar anksčiau, nuo pirmų užuominų apie galimą filmą ir galimai sugrįžtančius veikėjus ir aktorius iki galybės treilerių, žinių, diskusijų, nutekėjusių faktų ir t.t. Norinčiam nesugadinti sau įdomumo reikėjo gerokai pasistengt apsisaugojant nuo “spoilerių”. Pats kažkaip ypatingai nebandžiau apsisaugoti, bet ir labai nesekiau naujo filmo naujienų, tai man kai kurie siužeto vingiai žinomi, bet žiūrėt dar turėtų būti įdomu. Ką ir planuoju padaryt kitą savaitę (tikintis, kad žiūrovų antplūdis jau šiek tiek atslūgs).

Bet šis įrašas ne apie filmą. Kaip tik šiandien pabaigiau skaityti vieną iš SW serijos knygų. Senojo kanono. Nes, kaip žinoma, Disnejus nusprendė perrašyt Žvaigždžių karų istoriją atsisakant dalies daugybės rašytojų sukurtos istorijos knygose. O būtent to, kas atsitiko po sukilėlių pergalės paskutiniame filme (iš tikrųjų trečiam, bet su skaičiuku 6). Kaip tik priėjau prie laikomos viena geriausia trilogija – Timoti Zano, Trauno trilogijos, kuri aprašo įvykius po pergalės ir antros mirties žvaigždės sunaikinimo. Nes pradėjau skaityti SW knygas prieš 6 metus pradedant nuo pačių pirmųjų (ir pagal išleidimą ir pagal SW įvykių chronologiją). Perskaičiau jau 42 knygas. Taigi, kadangi naujas filmas perrašys šią dalį istorijos, bus šiek tiek keistoka skaityti, kai dar bus šviežia atmintyje pamatyta juosta. Iš kitos pusės bus įdomu palygint abi tolimesnių įvykių versijas.

O šiandien pabaigiau Deivo Volvertono “Princesės Lėjos pasirinkimas” (The Courtship of Princess Leia). Jau teko girdėt gerus atsiliepimus apie šią knygą. Šio autoriaus knyga buvo ir pirmoji perskaityta SW serijoje. Bet kadangi tai buvo prieš daug metų, jo stiliaus jau gerai neprisiminiau. Visgi turiu sutikti su geru įvertinimu. Šis autorius yra vienas iš geresnių šioje serijoje ir sugebėjo sukurti neįprastą, įtraukiantį siužetą, su intriguojančia romantine linija ir sukūrė pasaulį, kur ne tik džedajai ar sitchai moka naudotis Jėga. Taip pat šis autorius įdomiai pavaizdavo santykius su gyvūnija planetoje (prijaukinti rankorai – kas gali būti kiečiau?:)). Bendrai knyga yra gerai sukalta, nenuobodi, su keliais kritiniais momentais, įdomiu pasauliu, intrigom.

Board Game Mini Reviews [EN]

bgames-popuriIt’s time to post about 3 more games which i had an opportunity to try out recently.

La Isla

I’ve seen a video review of this game recently. It seemed simple and kind of interesting. I’ve read the rules and decided to give it a try on Yucata. And.. didn’t like it much. It just has too much choices and the game itself felt a bit dry and “mathy”. When you are choosing which card of 3 to use for what purpose you have to to go through the whole map, and evaluate where you can use it most effectively. And as there are also 3 phases where you can use a card, brain burning process intensifies even more. Same as with Helios game, this one is too heavyweight and you don’t enjoy it while playing, but it feels like you are solving a hard mathematic exercise. 6/10

Port Royal

This game was available on Yucata for a long time, but i’ve decided to try it only after seeing a video review by Tom Vasel. I’ve started playing it even without reading the rules. That’s how simple this game is. Money, special abilities and victory points, everything is in a single cards deck. The game is of “push your luck” type, when you are revealing card by card and hoping that bad card won’t come up and you will manage to gather more money or get some good character or a lot of points. But the risk grows with every revealed card and you have to weight it. Although there are ways to mitigate this risk, but the game felt too much depending on luck. So, after playing more sessions of this game i’ve ranked it one point lower than at first. 6/10

Cacao

After just seeing first pictures of this game, first review, i thought, i must like this game. I have played 3 sessions of it so far, but impression is good so far. It reminds Carcassonne a bit with tiles laying on the table (although there is no puzzle mechanism in this game). But the game is very different of course. And very simple. It will suit families and those, who is doing their first steps in the modern board games world. You lay your workers tiles next to already laying tiles on the table and try to gather more resources or sell for the highest price ones you already have. There are also a few other options to score points, which you shouldn’t overlook. So far i have a hard time winning in this game (i haven’t figured out what is the best balance between different points scoring strategies), but scores are usually very tight by the end of the game. 8/10

Board Game Mini Reviews [LT]

bgames-popuriLaikas parašyti apie dar 3 žaidimus, kuriuos teko išbandyt paskutiniu metu.

La Isla

Neseniai pamačiau šio žaidimo video apžvalgą. Pasirodė gana paprastas ir savotiškai įdomus. Paskaičiau taisykles ir nusprendžiau išbandyt Yucatoje. Ir.. nelabai patiko. Tiesiog per daug pasirinkimų žaidime ir pats žaidimas pasirodė pernelyg sausokas ir “matematiškas”. Renkantis kurią kortą iš 3 panaudot kokiam tikslui reikia apžiūrėti visą žemėlapį, įvertint kur gali ją panaudot efektyviausiai. Kadangi dar ir fazių, kur gali panaudot kortas yra 3, tai smegenų kaitinimo procesas suintensyvėja dar labiau. Kaip ir Helios žaidimo atveju, šis žaidimas yra pernelyg sunkiasvoris, ir žaisdamas jį nejauti malonumo, bet jautiesi lyg atlikinėtum kokią sunkią matematinę užduotį. 6/10

Port Royal

Šis žaidimas buvo seniai prieinamas Yucata sistemoje, bet jį išbandyt nusprendžiau tik po Tomo Vaselio video apžvalgos. Pradėjau žaisti net neskaitydamas taisyklių. Toks paprastas yra šis žaidimas. Ir pinigai ir specialios savybės ir pergalės taškai, viskas yra vienoje kortų kaladėje. Žaidimas yra “išbandyk savo sėkmę” (angl. “push your luck”) tipo, kai atverti kortą po kortos ir tikiesi, kad neiškris kokia netinkama korta ir sugebėsi surinkt daugiau pinigų ar gauti kokį gerą veikėja ar daug taškų. Bet su kiekviena ištraukta korta rizika vis didėja ir turi ją pasvert. Nors žaidime yra būdu kaip tą riziką sumažint, bet žaidimas pasirodė pernelyg priklausomas nuo sėkmės. Todėl po to kai sužaidžiau daugiau šio žaidimo partijų, vertinu jį balu žemiau nei iš pradžių. 6/10

Cacao

Tik pamatęs pirmas šio žaidimo nuotraukas iš parodų, pirmą apžvalgą, galvojau, kad turiu pamėgti šį žaidimą. Kol kas sužaidžiau 3 partijas, bet įspūdis kol kas labai geras. Iš dalies primena Carcassonne su kortelių dėjimu ant stalo (nors šiame žaidime nėra dėlionės pavidalo mechanikos). Bet žaidimas aišku visai skirtingas. Ir labai paprastas. Tiks šeimoms ir tiems, kas dar tik daro pirmus žingsnius modernių stalo žaidimų pasaulyje. Dedi savo darbininkų korteles prie jau esamų kortelių ant stalo ir bandai gauti daugiau žaliavų ar brangiau parduoti jau turimas. Taip pat yra keli papildomai būdai gauti taškų, apie kuriuos nevalia pamiršti. Kol kas man sunkiai sekasi laimėti šiame žaidime (dar nesupratau koks geriausias balansas tarp skirtingų taškų rinkimo strategijų), bet rezultatai paprastai būna labai artimi žaidimo pabaigoje. 8/10

Huawei MediaPad X2 Review [LT]

yes-no-mediapad-x2Kaip ir žadėjau, po savaitės naudojimosi nauju Huawei MediaPad X2 (arba Honor X2) pateiksiu savo atsiliepimus. Šį kartą bus daugiau nei po 3 patinkančius ir nepatinkančius dalykus, nes jų yra labai daug ir deja antrų yra daugiau. Nors iš esmės esu patenkintas, o prie daugumos negatyvių dalykų galima priprast. Faktas, kad senojo Nexus 7 jau nesinori imti į rankas pasinaudojus šiuo lieknuoju gražuoliuku. Bet senoji planšetė pratęs savo tarnavimą, tik dabar jau mano tėvų rankose 🙂

Patinka:

  • Greitis. Savaime aišku, kad naujas, šių metų leidimo įrenginys bus greitas. Ir tai man aišku labai patinka. X2 ir įsijungia greitai ir pati sąsaja veikia be stabdymų (nebent kokiam nors meniu elemente specialiai padaroma pauzė, kaip paleistų programų tvarkytuve, kai išmetus programą iš sąrašo būna sekundės tarpas, kol visos programos perbėga į naujas vietas). Per savaitę gal tik vieną kartą pastebėjau keistą stabtelėjimą naršant vieną puslapį. Gal tuo metu vyko koks nors procesas pačioj planšetėj ar tai buvo naršyklės problema ar pačio puslapio (kuris apkrautas reklamomis). Bet palyginus su Nexus 7 nauja planšetė tiesiog skraido, nebūna stabdymų paleidžiant ilgai nenaudota programą iš tvarkytuvo arba naujai paleidžiant kokią nors programą. Žodžiu, 8 branduoliai ir 2 GB atminties atlieka savo darbą puikiai.
  • Dizainas. Aparatas yra labai plonas, lengvas ir tiesiog malonus laikyt rankose. Senasis Nexus 7 man irgi labai patiko savo išvaizda ir forma, bet dabar jis atrodo kaip įspaustas į kažkokį griozdišką guminį dėklą palyginus su X2. Kažkiek dvejoju dėl to kaip vertint metalinę nugarėlę. Nes šalto oro atveju gali būti nemalonu laikyti rankose (nors yra dar vienas pliusas apie kurį parašysiu žemiau). O vasarą atvirkščiai metalas gali labiau įkaisti nuo procesorių skleidžiamos šilumos. Bet atrodo planšetė patraukliai, nors priekis ir primena kažkiek Samsung gaminius, bet užtat be užrašų priekyje.
  • Ekranas. Ryškios spalvos (kartais kiek per ryškios, apie tai žemiau), malonus lėtimui paviršius leidžiantis pirštams lengvai slysti. Geras atsakas į paspaudimus. Rezoliucija didelė, todėl pikselių nesimato, bet man pakako ir senojo Nexus 7 gebos ir manau tokio dydžio ekranui tokia rezoliucija yra perteklinė. Bet kol kas nesusidūriau su problemom, kad kur nors vaizdas būtų per smulkus. Kaip tik kai kur tekstas atrodo per didelis dėl parinktų šrifto dydžių.
  • Didžiulė baterija. Neatlikinėjau jokių testų, bet kol kas esu patenkintas 5000 mAh baterijos talpa. Mano planšetės naudojimas per dieną yra labai nepastovus ir dažnai minimalus. Daugiausiai bateriją sodina muzikos klausimas vykstant į darbą ir namo, pastovus pašto ir kitokių žinučių tikrinimas fone, laikas nuo laiko naršymas, to paties pašto skaitymas, naujienų peržiūra. Senasis įrenginys tokiu būdu atlaikydavo kelias dienas, kartais užtekdavo ir trečiai, bet jau likdavo keli procentai energijos ir įsijungdavo “Battery Saver” režimas. Su X2 po paskutinio užkrovimo praleidau 3 dienas, o prasidėjus ketvirtai man rodė 27%. Nexus paprastai prijungdavau prie kompiuterio USB jungties kas vakar, kad kažkiek pasikrautų. Su Huawei manau tiesiog krausiu su pakrovėju kelis kartus per savaitę. Tuo labiau, kad nuo USB ilgokai užtrunka tokios talpos įkrovimas.

Read More

Board Game Mini Reviews [EN]

bgames-popuriOccasionally i try out some new game. Live with my friends or colleagues or at one of the sites i’ve mentioned (Yucata, Boardgamearena). One time i just want something new. The other time i decide to try a game which i heard about on the Dice Tower channel or somewhere else.

 

I will describe in short my impressions about games which i tried out in the recent 2-3 months.

 

Nations: The Dice Game. I haven’t played the Nations game. I saw good ratings of this version from the Dice Tower team. And when this game appeared on Yucata site i hurried up to try it. And.. it seemed too primitive and short to me. Although its shortness has to be its merit, but i want a bit more from a game than 4+ rolls of dice (yeah yeah, there is an option to re-roll if you doesn’t like the results). Also it seemed that selection of new cards, which you could acquire to acquire more dice, was limited and not interesting. You get the same thing, just in a bigger amount, so you could buy more of the same thing (dice). This game lacks diversity. I’m still trying to play it (and win 🙂 ) to see something i didn’t see yet. But i rate it 6 out of 10 so far.

 

 Seasons. The game i wanted to try for a long time. It looks beautiful. Chunky, nice dice with symbols-resources, pretty art on the cards. The game is interesting, but it didn’t impress me that much. I’ve mostly played it with 2 players (on the Boardgamearena site), because playing it with more players creates too much chaos and it is hard to plan or strategize. A lot depends on dice in this game and on who is picking the needed resources first. The thing that by the end of a game some players were able to pull such combinations, so it completely out weighed the results in their favor, also contributed to a bit of weaker rating of this game. It looks like i didn’t like the game, because i lost so many times 🙂 Partially true. But i didn’t like that there could be such leaps of points in the game. However the game is really peculiar, interesting and unique. I really liked the start of the game, when players in turn are picking cards (“drafting”) and put them aside for the first, second and third turn. The game is demanding to think through your strategy very well from a very first minute. My rating 7/10.

Read More

Board Game Mini Reviews [LT]

bgames-popuriKarts nuo karto pabandau kokį nors naują žaidimą. Arba gyvai su draugais ar kolegomis arba viename iš mano minėtų puslapių (Yucata, Boardgamearena). Būna, kad šiaip norisi kažko naujo. Kitą kartą tiesiog nusprendžiu pabandyt žaidimą apie kurį išgirdau Dice Tower kanale ar kur nors kitur.

 

Trumpai aprašysiu savo įspūdžius apie stalo žaidimus išbandytus per pastaruosius 2-3 mėnesius.

 

Nations: The Dice Game. Nežaidžiau Nations žaidimo. Mačiau gerus įvertinimus šios versijos iš Dice Tower komandos. Ir kai šis žaidimas atsirado Yucata puslapyje nuskubėjau išbandyt. Ir.. jis pasirodė man per daug primityvus ir trumpas. Nors trumpumas ir turėtų būti jo privalumu, bet man norisi šiek tiek daugiau iš žaidimo nei 4+ kartus mesti kauliukus (taip taip, yra galimybė mesti kauliukus vėl, jei nepatinka rezultatas). Taip pat pasirodė labai mažas ir neįdomus pasirinkimas naujų kortų, kurias galima įsigyti ir gauti kauliukus. Gauni tą patį, tik didesniais kiekiais, kad galėtum nusipirkt tiek pat to pačio (kauliukų). Šiam žaidimui trūksta įvairumo. Kol kas vis dar bandau žaisti jį (ir laimėti 🙂 ) ir pamatyti kažką, ko dar nepamačiau. Bet kol kas vertinu tik 610.

 

 Seasons. Žaidimas, kurį seniai norėjau išbandyt. Labai dailiai atrodo. Dideli, gražus kauliukai su simboliais-resursais, gražūs piešiniai ant kortų. Žaidimas įdomus, bet nepadarė labai didelio įspūdžio. Daugiausiai žaidžiau dviese (Boargamearena puslapyje), nes žaidžiant su didesniu skaičiumi žaidėjų būna per daug chaoso ir sunku kažką planuot ir strateguot. Šiame žaidime daug priklauso nuo kauliukų ir kas pirmas pasirenka reikiamus resursus. Prie šiek tiek prastesnio įvertinimo prisidėjo ir tai, kad į pabaigą kai kurie žaidėjai sugebėdavo padaryt tokių kombinacijų, kad visiškai persverdavo rezultatą į savo naudą. Gaunasi, kad man žaidimas nepatiko, nes daug pralaimėdavau 🙂 Iš dalies tiesa. Bet man nepatiko, kad žaidime gali būti tokie taškų šuoliai. Tačiau žaidimas tikrai savotiškas, įdomus, unikalus. Labai patiko pradžia žaidimo, kai paeiliui žaidėjai renkasi kortas (“drafting”) ir atideda jas pirmam, antram ar trečiam raundui. Žaidimas reikalauja labai apgalvot savo strategiją nuo pat pirmos minutės. Mano įvertinimas 7/10. Read More

Board Game Review – Tokaido [EN]

yes-no-tokaidoContinuing Yes-No rubric lets talk about various aspects of recently acquired Tokaido game. As i mentioned already, i have played it a lot “online”. And a few days ago i have played it live for the first time with colleagues. As this game is amongst my most favourite games, it won’t have especially big negatives. Particularly about the game flow. So i would be nitpicking about components quality and other small details 🙂

Like:

  • As mentioned already turn order mechanism which designer Antoine Bauza uses often. One who is last on a road, goes first. If other players went far ahead, you may do 2-3 turns in a row, collect additional points, and later jump over them and take some good spot ahead. I like this balancing act between slow movement forward and an attempt to take best spots faster than the others.
  • Many paths to victory. There are a lot of opportunities to collect points and all of them are equal. And the winner is often one, who doesn’t follow one path, but gathers points bit by bit everywhere. Many additional roles, one of which you select in the beginning, add to versatility. They add additional traits, which allow to select a particular strategy. And finally, achievements cards allows acquiring additional points for completing various things during the game.
  • Two players variant. The art of the game could be in this place, because it is beautiful. Nethertheless i choose the 2 players variant. For a long time i have played Tokaido with 3-5 players only, thinking that 2 players variant won’t offer anything interesting and there will be less space for competition. But, as you have to move a neutral player’s figure time to time when playing with two, it opens other player’s blocking possibilities unseen in a regular game 🙂 Playing with three or more if you want to block another player, you have to do this with your own figure and maybe lose points from another spot. Here you can use unneeded little fellow for blocking, and do something useful for yourself. However, you need to remember that this variant can harm your relationship with another player, if you are both reckless players 🙂

Read More