Aš per senas naujiems Disnejaus Žvaigždžių Karams [LT]

Visada sakiau, kad nesu pernelyg didelis Star Wars fanas. Nors ne kartą mačiau visus filmus. Daugumą jų kino teatruose. Taip pat perskaičiau jau apie 40 SW visatos knygų. Tai gal visgi esu šioks toks fanas 🙂 The Force Awakens prieš kelis metus man labai patiko. Patiko ir nauji herojai. Nors ir sutinku, kad nauji filmai šiek tiek atkartoja seną istoriją, bet man tai netrukdė mėgautis. Rogue One sukėlė šaltesnius jausmus, nes tai buvo iš esmės karo filmas SW scenoje. Galbūt šis filmas buvo kažkiek per daug panašesnis į gyvenimą, niūresnis, galbūt jo herojai man nebuvo įdomūs. Tuomet galvojau, kad visgi reikia laukti normalių žvaigždžių kartų po metu. Taigi pažiūrėjau Star Wars The Last Jedi gal 5 dienas po pasaulinės premjeros ir dar nespėjau perskaityt ir pamatyt atsiliepimų lavinos, kuri susiformavo savaitės bėgyje. O ką aš pagalvojau išeinant iš kino teatro, kad tai gali būti paskutinis mano žiūrėtas SW filmas. Nors ir nesakau kaip daug kas, kad tai yra blogiausias visų laikų SW filmas, bet suprantu nusivylusių fanų sentimentus. Tai nebuvo toks filmas, kuriuo tikėjausi. Istorija vystėsi keistokai, pagrindinių herojų veiksmai ir motyvai dažnai atrodė neįtikinamai arba neįsipaišantis į SW istoriją. Vėliau žiūrint interviu su nauju režisieriumi išgirdau, kad jis norėjo padaryt “fun” filmą. Ir tai matėsi, kad jis labai stengėsi. SW aišku niekada nebuvo tamsu filmas, tai visada buvo pasaka kosmose, su baltais ir juodais riteriais, su kovinga princese ir pusiau garbingu kontrabandininku. Kaip sakiau, Rogue One buvo kiek tamsesnių spalvų (netiesiogine prasme) ir todėl neįsipaišė į bendrą SW paletę. Bet paskutiniam filme buvo tiesiog perspausta. Buvo bandoma juokint kas antrame žingsnyje. Nors filme buvo kelios geros frazės, bet visą kitą tiesiog versdavo susikrimst (“cringe”). Iš vieno herojaus tiesiog padarė klouną. Kuriam dar galiausiai už ausų pritempė meilės istoriją, kuri buvo lėkštoka, visai ne vietoje. Apskritai filmas yra pernelyg užtęstas ir iš jo laisvai galima išmest bent 30 minučių beverčių juokinimo scenų, tuščių nieko nepasakančių “mistiškų” scenų ir t.t. Man pasirodė, kad filmą bandoma priderint jaunesnei žiūrovų auditorijai, kadangi senų fanų gal jau ne tiek daug lieko, reikia studijoms galvot apie ateitį. Todėl ir sakau, kad tikriausiai aš jau neįeinu į numatomą žiūrovų ratą. Paskaitant atsiliepimus galima rasti ir daugiau gerų argumentų apie įvairias siužeto spragas, nelogiškumus, apie prastai išvystytas senų herojų istorijas, apie pernelyg greitą galių išvystymą naujų herojų, apie prieš tai buvusios dalies (kito režisieriaus) galimų istorijos užuomazgų nukirtimą. Po šio filmo tiesiog neliko jokios intrigos. Ir noro žiūrėti tęsinį. Nenuvertinu filmo visiškai, buvo jame įdomių dalykų, puikių scenų, bet po jo pažiūrėjau kitomis akimis į Rogue One ir susimąsčiau ar tik ne niūresnis SW pasaulis man labiau prie širdies.. 7/10

Star Wars – Trauno trilogija [LT]

Artėjant aštuntos Žvaigždžių karų dalies premjerai kinoteatruose pabaigiau skaityti Trauno trilogiją (Thrawn trilogy). Kurią beje parašė vienas mėgstamiausių mano rašytojų-fantastų – Timothy Zahn. Perskaitęs jau apie 50 įvairaus stiliaus ir skirtingų rašytojų SW knygų negaliu pasakyti, kad ši trilogija buvo tikrai geriausia (o dar laukia nemažai kitų serijos knygų), bet tikrai labai gera. Šioje knygoje yra ir vienas labai geras blogiukas – taktikos ir ilgalaikės strategijos meistras Traunas. Kuris taip gerai narpliojo Liuko ir draugų planus, kad norėjosi, kad jis bent kartelį suklystų. Tai pridėjo serijai geros įtampos. Knygose yra ir naujų, simpatiškų ir charizmatiškų veikėjų geroje (arba neutralioje) pusėje. Naujos įdomios rasės, vietovės, planetos. Neįtikėtinas nepagaunamas šnipas Respublikos širdyje. Ir vienas turintys ypatingų galių pakvaišėlis 🙂 Įdomu būtų pamatyt kada nors šios trilogijos “spin-off’ą” kino ekranuose. Nors prieš kelis metus prieš išleidžiant septintąją dalį ir buvo kalbėta, kad ši visatos dalis nepateks į kanoną ir nebus ekranizuojama. Bet paskutiniu metu pasigirdo gandų, kad gal visgi admirolas Traunas susilauks daugiau dėmesio nei vien animaciniame seriale.

/movies: Force Awakened [LT]

sw7-poster-300Šiandien pažiūrėjau naujausia Žvaigždžių Karų dalį (Star Wars VII: Force Awakens), taigi galima pagaliau nebijoti “spoilerių” (iki kitos dalies treilerių ir informacijos nutekinimų). Kaip rašiau prieš tai, skaitau SW serijos knygas ir įvykių chronologija turėtų nesutapti su tuo kas yra knygose ir naujuose filmuose. Bet bent jau paskutinė mano perskaityta knyga pasakoja apie įvykius iškart po antros Mirties žvaigždės sunaikinimo (~5 metai po). O filme nuo to įvykio praėjo 30 metų. Taigi, knygos įvykiai galėjo būti, o po to galėjo atsitikti tai, kas buvo parodyta filme. Kol kas jokios priešpriešos. Bet dabar pradėsiu Trauno trilogiją ir gal atsiras visgi kokių nesutapimų.

O filmas geras. Aišku “atnaujovintas”. Turiu omeny, kad ir kaip naujas režisierius norėjo išsaugoti SW dvasią (naudojant mažiau kompiuterinės grafikos), vis tiek šių laikų filmai turi kažkokį savo bruožą. Veiksmas filmuojamas greičiau, dažniau keičiasi rakursai, rodymo taškai (toks kameros blaškymasis, kuris neva sukuria “veiksmo” įspūdį). Be kompiuterinės grafikos aišku neapsieita, nes kitaip nenufilmuosi įspūdingų laivų lenktynių ir kovų. Bet tos lenktynės ir kovos atrodė smagiai. Nauji, jauni veidai. Kad ir kaip filmo kūrėjus peikia dėl pernelyg didelio politinio korektiškumo (PC), nes keli pagrindiniai herojai mergina ir juodaodis, bet tie jauni herojai nepagadino įspūdžio, atrodė šviežiai ir charizmatiškai. Taip, filme yra scenų su didoku patoso kiekiu, bet SW niekada ir nepasižymėjo ypatingu realistiškumu. Tai visada buvo pasaka, pasaka kosmose apie riterius ir princeses. Ir ši dalis nėra kažkuo prastesnė. Epizodus 1 ir 2 (kuriuos labai kritikavo) žiūrėjau labiau iš inercijos, o paskutinį 3 epizodą labiau iš noro pamatyt istorijos užbaigimą. Dabar gi lauksiu 2017 metais pasirodysiančio 8 epizodo dėl noro pamatyt, kas toliau laukia šitų naujų herojų.

[fun fact] filme labai daug personažų kalba su šiek tiek ar labai stipriu britišku akcentu, kas man visą laik sukeldavo šypseną 🙂

/books: In a galaxy far, far away… [LT]

Prieš kelias dienas kino teatruose prasidėjo Žvaigždžių Karų karštinės kulminacija – naujausio serijos filmo premjera (Star Wars VII: The Force Awakens). Bet iš tikrųjų viskas prasidėjo dar anksčiau, nuo pirmų užuominų apie galimą filmą ir galimai sugrįžtančius veikėjus ir aktorius iki galybės treilerių, žinių, diskusijų, nutekėjusių faktų ir t.t. Norinčiam nesugadinti sau įdomumo reikėjo gerokai pasistengt apsisaugojant nuo “spoilerių”. Pats kažkaip ypatingai nebandžiau apsisaugoti, bet ir labai nesekiau naujo filmo naujienų, tai man kai kurie siužeto vingiai žinomi, bet žiūrėt dar turėtų būti įdomu. Ką ir planuoju padaryt kitą savaitę (tikintis, kad žiūrovų antplūdis jau šiek tiek atslūgs).

Bet šis įrašas ne apie filmą. Kaip tik šiandien pabaigiau skaityti vieną iš SW serijos knygų. Senojo kanono. Nes, kaip žinoma, Disnejus nusprendė perrašyt Žvaigždžių karų istoriją atsisakant dalies daugybės rašytojų sukurtos istorijos knygose. O būtent to, kas atsitiko po sukilėlių pergalės paskutiniame filme (iš tikrųjų trečiam, bet su skaičiuku 6). Kaip tik priėjau prie laikomos viena geriausia trilogija – Timoti Zano, Trauno trilogijos, kuri aprašo įvykius po pergalės ir antros mirties žvaigždės sunaikinimo. Nes pradėjau skaityti SW knygas prieš 6 metus pradedant nuo pačių pirmųjų (ir pagal išleidimą ir pagal SW įvykių chronologiją). Perskaičiau jau 42 knygas. Taigi, kadangi naujas filmas perrašys šią dalį istorijos, bus šiek tiek keistoka skaityti, kai dar bus šviežia atmintyje pamatyta juosta. Iš kitos pusės bus įdomu palygint abi tolimesnių įvykių versijas.

O šiandien pabaigiau Deivo Volvertono “Princesės Lėjos pasirinkimas” (The Courtship of Princess Leia). Jau teko girdėt gerus atsiliepimus apie šią knygą. Šio autoriaus knyga buvo ir pirmoji perskaityta SW serijoje. Bet kadangi tai buvo prieš daug metų, jo stiliaus jau gerai neprisiminiau. Visgi turiu sutikti su geru įvertinimu. Šis autorius yra vienas iš geresnių šioje serijoje ir sugebėjo sukurti neįprastą, įtraukiantį siužetą, su intriguojančia romantine linija ir sukūrė pasaulį, kur ne tik džedajai ar sitchai moka naudotis Jėga. Taip pat šis autorius įdomiai pavaizdavo santykius su gyvūnija planetoje (prijaukinti rankorai – kas gali būti kiečiau?:)). Bendrai knyga yra gerai sukalta, nenuobodi, su keliais kritiniais momentais, įdomiu pasauliu, intrigom.