Aš per senas naujiems Disnejaus Žvaigždžių Karams [LT]

Visada sakiau, kad nesu pernelyg didelis Star Wars fanas. Nors ne kartą mačiau visus filmus. Daugumą jų kino teatruose. Taip pat perskaičiau jau apie 40 SW visatos knygų. Tai gal visgi esu šioks toks fanas 🙂 The Force Awakens prieš kelis metus man labai patiko. Patiko ir nauji herojai. Nors ir sutinku, kad nauji filmai šiek tiek atkartoja seną istoriją, bet man tai netrukdė mėgautis. Rogue One sukėlė šaltesnius jausmus, nes tai buvo iš esmės karo filmas SW scenoje. Galbūt šis filmas buvo kažkiek per daug panašesnis į gyvenimą, niūresnis, galbūt jo herojai man nebuvo įdomūs. Tuomet galvojau, kad visgi reikia laukti normalių žvaigždžių kartų po metu. Taigi pažiūrėjau Star Wars The Last Jedi gal 5 dienas po pasaulinės premjeros ir dar nespėjau perskaityt ir pamatyt atsiliepimų lavinos, kuri susiformavo savaitės bėgyje. O ką aš pagalvojau išeinant iš kino teatro, kad tai gali būti paskutinis mano žiūrėtas SW filmas. Nors ir nesakau kaip daug kas, kad tai yra blogiausias visų laikų SW filmas, bet suprantu nusivylusių fanų sentimentus. Tai nebuvo toks filmas, kuriuo tikėjausi. Istorija vystėsi keistokai, pagrindinių herojų veiksmai ir motyvai dažnai atrodė neįtikinamai arba neįsipaišantis į SW istoriją. Vėliau žiūrint interviu su nauju režisieriumi išgirdau, kad jis norėjo padaryt “fun” filmą. Ir tai matėsi, kad jis labai stengėsi. SW aišku niekada nebuvo tamsu filmas, tai visada buvo pasaka kosmose, su baltais ir juodais riteriais, su kovinga princese ir pusiau garbingu kontrabandininku. Kaip sakiau, Rogue One buvo kiek tamsesnių spalvų (netiesiogine prasme) ir todėl neįsipaišė į bendrą SW paletę. Bet paskutiniam filme buvo tiesiog perspausta. Buvo bandoma juokint kas antrame žingsnyje. Nors filme buvo kelios geros frazės, bet visą kitą tiesiog versdavo susikrimst (“cringe”). Iš vieno herojaus tiesiog padarė klouną. Kuriam dar galiausiai už ausų pritempė meilės istoriją, kuri buvo lėkštoka, visai ne vietoje. Apskritai filmas yra pernelyg užtęstas ir iš jo laisvai galima išmest bent 30 minučių beverčių juokinimo scenų, tuščių nieko nepasakančių “mistiškų” scenų ir t.t. Man pasirodė, kad filmą bandoma priderint jaunesnei žiūrovų auditorijai, kadangi senų fanų gal jau ne tiek daug lieko, reikia studijoms galvot apie ateitį. Todėl ir sakau, kad tikriausiai aš jau neįeinu į numatomą žiūrovų ratą. Paskaitant atsiliepimus galima rasti ir daugiau gerų argumentų apie įvairias siužeto spragas, nelogiškumus, apie prastai išvystytas senų herojų istorijas, apie pernelyg greitą galių išvystymą naujų herojų, apie prieš tai buvusios dalies (kito režisieriaus) galimų istorijos užuomazgų nukirtimą. Po šio filmo tiesiog neliko jokios intrigos. Ir noro žiūrėti tęsinį. Nenuvertinu filmo visiškai, buvo jame įdomių dalykų, puikių scenų, bet po jo pažiūrėjau kitomis akimis į Rogue One ir susimąsčiau ar tik ne niūresnis SW pasaulis man labiau prie širdies.. 7/10

Wonder Woman – kuo nuostabi ši moteris? [LT]

Filmą pamačiau dar beveik prieš dvi savaites, kai jau įvyko premjera, bet dar nepraėjo labai daug laiko nuo jos. Ir tik po to kasdien vis pamatydavau ir perskaitydavau apie naujus sumuštus rekordus, apie tai kaip šiltai jį priėmė žiūrovai, ypatingai žiūrovės. Vis dar pamatau karts nuo karto kokias nors susijusias naujienas. Iškarto parašyt apie filmą noras nekilo (tik įvertinau imdb ir tiek), bet to kai tiek apie jį girdi (ir iš pažįstamų), norisi ir man pasakyti, kas patiko, kas ne. Iškart pasakau, kad įvertinau tvirtu 8. Filmas “nenunešė galvos”, bet buvo įdomus ir geras.

Pažiūrėt filmą nusprendžiau dar prieš metus tik pamatęs pirmąjį treilerį. Kažkodėl būtent pats pirmasis sukėlė emocinį potraukį. Keli išleisti vėliau neturėjo tokio stipraus užkrato. Dar galbūt iki treilerio ar iškart po jo teko matyt kelis interviu su Gal Gadot (pagrindinės herojės vaidmens atlikėja). Aktorė yra charizmatiška ir mano manymu puikiai tinkanti vaidmeniui. Kadangi yra žydų kilmės, savo bruožuose turi kažką graikiško, viduržemiško, kas tinka, nes istorija susijusi su graikų mitologija. Taip pat ir savo atletišku stotu. Žinau, kad tam tikra dalis komiksų ir televizijos serialų fanų dalis nepriėmė šito, neva jos figūra pernelyg.. asketiška 🙂 Filme gi amazonės yra labiau žemiškos, artimesnės realybėj (jei jos tikrai egzistuotų). Tai užgrūdintos pratybų, kovų, stiprios, atletiškos karės. Ir tai veža. Tiesą pasakius, gaila, kad tikro amazonių veiksmo buvo taip mažai ir deja, bet nuojauta kužda, kad antroje dalyje tikriausiai to daugiau nepamatysim ir viskas nueis į “supermeniškas” kovas tarp super herojų ir super blogiukų. O tai yra, kas man nelabai patiko ir kodėl filmas yra tik geras, o ne puikus. Apskritai retokai žiūriu filmus pagal komiksus. Esu kine matęs pirmas dvi Iron Man dalis. Jis man patiko vėlgi dėl realistiškesnės istorijos. Nors ten rodomos technologijos ir pernelyg novatoriškos, bet tai visgi ne magija ar dieviškos galios. Nesu matęs X-menų, paskutinių Batman ar Superman filmų. Mačiau tik vieną Avengers filmą (gal pirmą) ir turbūt pačią pirmą Spiderman dalį. Nors ir nesakau, kad man šie filmai visai neįdomūs. Bet dažniausiai norą kažką pamatyt atmuša tai, kad nesekiau visos istorijos nuo pradžios. Su Wonder Woman gi buvo kitaip. Nors Diana ir pasirodė Spiderman vs Batman filme (nemačiau, bet girdėjau), bet tai buvo visiškai nauja, naujos herojės istorijos pradžia. Grįžtant prie man ne taip patikusios filmo dalies. Na, išskyrus kelis momentus ir paskutinį akordą tai visgi buvo įprasta ir man nepatraukli “mėtimosi uolų luitais” ir žaibais, apsikeičiant kandžiomis replikomis.. Be šito negalima buvo apsieiti, nes tai yra komiksų pagrindas. Ir taip režisierė ir scenaristai leido sau daug laisvės. Bet filme tai yra ir turiu vertint visumoje. Be to tos kovos nėra ypatingos. Palyginus su amazonių momentais tai tik eilinis “action” su spec efektais. Bet kitas filmo efektas, kuris verčia apie jį pagalvot ir kelias dienas po filmo ir suprasti apie ką šneka naujienose, tai emocinis užtaisas. Pirmame treileryje irgi buvo scena iš apkasų. Pasirodo ji visus labai veikia. Prisipažinsiu, mane irgi. Nors atrodo nieko ypatingo joje nėra. Kaip minėjau ir pati Gal Gadot yra charizmatiška (ir gyvenime) aktorė, todėl jos herojei prijauti ir smalsiai stebi jos istoriją. Nors vaidybos srityje visgi jai dar kažko trūksta (gal rimtesnių vaidmenų, o ne tik lenktynininko draugės). Ypatingai tai jaučiasi scenose su daug pompastikos. Gal iš dalies tai komiksų adaptacijos problema. Bet tarkim prieš kelis metus matyta Šarliz Teron “Fury Road” filme buvo 100 procentinė “bad ass” mergina, kuria tikėjai.

 

Kinopavasaris 2017 – Tikros moterys [LT]

Originalus filmo Tikros moterys (Certain Women) pavadinimas jam labiau tinka (tam tikros moterys). Tai yra kažkiek persipynusios (bet labai nežymiai) 3 moterų istorijos. Bet visos istorijos parodo tik tam tikras atkarpas ar detaliai parodo darbinę/gyvenimo rutiną (2-3 kartus, kad tikrai įsisavintum) ir niekur nenueina. Kadangi filmo pradžioje rašoma, kad scenarijų parašė pati režisierė, pagalvojau, kad čia sulipdyta iš atskirų parašytų gabalų kažkas, kad tiktų filmo trukmei. O pasirodo, čia pagal vienos rašytojos istorijas padarytas scenarijus. Tuomet arba tos istorijos labai trumputės arba scenarijui apkarpytos taip, kad mažai įdomaus liko. O gaila. Nes pirmos ir trečios herojės istorijos ir patys personažai pasirodė labai įdomūs, žiūroviški. Šių linijų išvystymą būtų įdomu pamatyt. Gal net geriau būtų du atskirus filmus padaryt (dilogija, trilogija gal). Jei aišku tos istorijos ne pagal realius įvykius parašytos ir nieko daugiau jose neįvyko. Tada liūdna. Ir gaila. Imdb kažkas paminėjo kameros darbą. Taip, realus važiavimas su kamera ant kapoto krito į akį. Kaip ir jodinėjimas ir kai kurie kiti dalykai. Operatorius (na ir režisierė šiuo atveju) gerai padirbėjo. Bet bendrai, nepasakyčiau, kad ji būtina pamatyt. Taip, keista advokatės ir kliento santykių istorija, ar vos vos užsimezgusi draugystė tarp visai skirtingų merginų, tai įdomu, gražu ir vien už tai šiek tiek aukščiau galiu įvertint. Bet tik 7/10

Kinopavasaris 2017 – Derintojas [LT]

Rumunai kaip visada stebina ir žavi savo realizmu, buitiškumu ir scenarijuose ir filmavimo būduose. Tiesa, ir vakar matytas Derintojas (Fixeur) ir to paties režisieriaus praeitų metų “Neteisėti santykiai” atrodo labiau nugludinti, profesionalesni. Galbūt dėl to, galbūt ir ne dėl to, praranda kažkiek savo žavesio, dramatiškumo. Nors visas aktorių sąstatas puikus. Ir linksmi prancūzai ir atrodo 10 profesijų galintis turėti rumunas “fixeris”. Ir motina su dukra, net nieko nekalbant atrodančios tikros. O filmas dar ir pagrįstas realiai įvykiais. Pamatyt verta. Kad ir dėl vis dar juntamo rumuniško kolorito. Nors įspūdis nuo praeitų metų filmo buvo stipresnis. Na ir nepalyginsi su kai kuriais senesniais rumunų filmais. Bet visgi geriau negu “Rokeris”. Šiame filme bent jau nebuvo be reikalo ištęstų scenų. Įdomi pagrindinės istorijos kaltininkės išvesta analogija tarp žurnalistų ir jos sąvadautojų. Galbūt tai ir paskutinės interviu minutės ir yra stipriausios šio filmo mintys. Įdomi detalė. Panašu, kad režisierius labai mėgsta aktorių Adrian Titieni, kurį kviečia į daugumą savo filmų 🙂 Štai ir praeitų metų filme jis atliko vieną pagrindinių vaidmenų. 7/10

Kinopavasaris 2017 – Amerikos mylimoji [LT]

Nežinau ar Amerikos mylimoji (American Honey) tikrai skirta jaunimui, šiai kartai. Nors jaunimo salėje buvo (tik negaliu pasakyt ar daug ar mažai) ir stebėtina, kad labai mažai žiūrovų išėjo tokios trukmės filmo metu. Ar reikėjo tokio ilgio filmo? Na, gal taip norėta parodyt, kad tikrai ilgai keliauja, gyvenimo rutiną. Sutalpint visą garso takelį 🙂 Vietovės keičiasi, kažkiek keičiasi scenos, daug to pačio per tą patį. O gale net kūrėjai jau nebežinojo kaip visą tai užbaigt ir tiesiog nukirpo. Neva čia turiu pamatyt kažkokią viltį. Filmo posteriuose minimas žodis “optimizmas”, “filmas šiai kartai”. Tai čia reikia suprast tokia piešiama ateitis jaunimui? Keista. Gal senstu 🙂 Na, man tai buvo toks kelionės filmas su daug muzikos, biškį veiksmo, meilės istorija ir neaiškia ateitim. Ir jam tikrai nereikėjo būti 2,5 valandos trukmės. Kelis kart filmo metu atrodė, kad turėtų įvykti kažkas dramatiško, bet ne. Filmo kūrėjai apsaugo žiūrovą nuo emocijų sugadinančių apetitą. Aišku, ne visi filmai turi būti dramatiški. Gal šis filmas ir skirtas būti tokiu lengvu pasivažinėjimu, vasaros filmu su šiek tiek purvo, bet su saiku. Įvertinimai jo neblogi. Bet neatrodo jis to vertas. 6/10

Kinopavasaris 2017 – Portas [LT]

Portas (Porto). Kalniukai ir nuokalnės, siauros gatvės. Graublėtas, nostalgiškas vaizdas ekrane. Puiki muzika. Skirtingi laiko rakursai, verčiantys kitaip pajusti prieš tai jau matytas scenas ir įvykius. Skoningos meilės scenos, be perspausto realizmo. Romantiška, šiek tiek filosofiška. Vėl apie meilę ir apie jos trumpaamžiškumą. Finalas pradžioje, po to kelias lyg jo. Viskas patiko, labai. Ir net nelabai yra ką daugiau pasakyt. Na, galvojau, gal tos pasikartojančios scenos galėjo būti geriau įgyvendintos. Bet tiek to. Kol kas mano favoritas. 10/10

Kinopavasaris 2017 – Šeimyniškas gyvenimas [LT]

Po filmo peržiūros prisiminus jo pavadinimą viskas kaip ir stoja į savo vietas. Šeimyniškas gyvenimas (Vida de Familia) yra ironiška juosta apie apsimetimą kažkuo kitu, galbūt tuo, kuo norėtum būti, bet kuo toliau, tuo labiau klimpstant į akligatvio situaciją, kai melas kaip sniego kamuolys įgauna tokį mąstą, kad sunku tikėtis atleidimo. Filmui lyg ir trūksta kokios tai apčiopiamesnės, stipresnės pabaigos. Nors parodyta pabaiga ir realesnė, gyvenimiškesnė. Bet dviejų herojų harmoniški santykiai ekrane padeda iškelti kino juostą aukščiau. Jau penkti metai praėjo nuo kadaise matyto “Bonsai”, todėl tik miglotai prisimenu tą filmą, bet gal ir matosi tam tikri panašūs elementai su ilgais tyliais kadrais (tyliais santykinai, nes vis tiek skamba koks nors garsas ar muzika). Šiame filme persipynė klasikinė, sunkaus roko ir industrinė muzika, kuri kažkiek iliustruoja skirtingas herojaus būkles. Iš dviejų matytų filmų (kurie abu beje čilietiški) šitas paliko didesnį įspūdį. 8/10

Kinopavasaris 2017 – Neruda [LT]

Nesu susipažinęs su šio poeto kūryba ar istorija. Nors nežinau ar tiems kas žino nuo to filmas pasidaro daugiau įdomesnis ar ne. Filmas netradicinis, šiek tiek siurrealus.  Kartais atrodo komiškas, ironiškas, kartais labai poetiškas. Scenarijus tikrai originalus. Nors ir ne visai nauja, nes kažką jau tokio matęs ar skaitęs, kad ir “Įprastas stebuklas”, kur rašytojas susiduria su savo kūrybos herojais. Bet šiuo atveju realybė ir fantazija susilieja labiau ir taip iki galo ir neįmanoma suprasti. Ypač nežinant tikros istorijos. Tiesa, prieš filmą buvo papasakota ką pamatysim. Todėl kurį laiką po filmo galvojau ar tai buvo gerai ar blogai. Nes paprastai mėgstu žiūrėti filmus nieko nežinant ir mažiau skaitant aprašymą. Bet šiuo atveju visgi manau man tas padėjo, nes nežinant filmo fabulos kokią pusę filmo turbūt būtų labai keista. Tad įdomu žinot kaip reagavo į filmą nieko nežinantys žiūrovai. Prie komiško ar satyriško filmo elemento prisidėjo klišinis senų detektyvinių filmų važiavimo rodymas (filmuojant su siūbuojama mašina už jos rodant ekrane bėgantį kelią). Lyg ir nesu matęs kitų Pablo Larrain filmų, bet kaip suprantu šokinėjimas tarp vietų ir laiko rodant vieną dialogą (kai dialogas nenutrūksta, bet vis keičiasi lokacija ir laikas, kas nėra logiška) yra jo firminis dalykas. Kartais tiko, kartais atrodė pernelyg keista. Nors ir visas filmas (ir pats Neruda (Neruda)) yra šiek tiek ekscentriškas. Bet galiausiai pripratau prie šio stiliaus, šio pasaulio. Filmas neblogas, bet ne visai mano. 7/10

Arrival – filmas ne apie ateivius [LT]

Na, jame yra ateiviai, kurie yra gana neįprasti ir mistiški. BET. Tai tik pagrindas ir filmas galėtų būti apie tą patį ir be ateivių. Aišku, tada būtų turbūt mažesnis mastelis. Filmas primena kelis pastarųjų metų filmus savo pagrindine idėja (ypač vienas pasirodęs prieš metus). Bet neminėsiu jų teksto pradžioje, nes tai gali sugadinti visą filmą 😉 Apart pagrindinės idėjos filmas žiūrisi įdomiai. Gražus operatoriaus darbas (kamerą nusileidžianti nuo lubų), stiprus garsas ir muzika. Graži, užburianti aplinka, gamta. Aišku, pagalvojus rimčiau po filmo, daug kas filme pateikiama pernelyg paprastai. Daug kas perduodama grynai per emocinę prizmę. Nėra daugybės specialių efektų. Bet aš to ir tikėjausi einant į filmą iš kelių matytų atsiliepimų (nors ir stengiaus po pirmo teaser’io daugiau nieko nepamatyt ir nesužinot). Todėl tikrai nenusivyliau. Nors ir dabar matau sąsajas su keliais senesniais filmais, bet filmo metu to išrišt iki pat pabaigos nepavyko. Galvojau kad matau vieną, pasirodė šiek tiek kitą. Manau gerai išlaikyta intriga scenaristo ir režisieriaus. Na ir kažkas naujo, neklišinio filmuose apie ateivius, ne action filmas su daug sprogimų, kovom kosmose, bet gera įtempta šiek tiek mistinė drama su sci-fi elementais. 9/10. Read More