Next game – The Oracle of Delphi [LT]

Dar nerašiau žaidimo apžvalgos sužaidus jį tik 2 kartus (netgi dar nepabaigiau antros partijos). Bet šis žaidimas man atrodė įdomus jau vien iš matytų video apžvalgų ir komentarų. O po pirmos partijos supratau, kad nuojauta nepavedė. The Oracle of Delphi yra neįprastas Stefanui Feldui žaidimas. Nors kai kurios mechanikos primena jam įprastus taškų salotų euro žaidimus, bet šis yra lenktynės. Taip, nereikia varžytis dėl to kas surinks daugiau taškų, o reikia būti pirmam. Pagrindinė žaidimo mechanika galima sakyti “pick up and deliver”. Paimi kažką vienoje vietoje, plauki į kitą ir iškrauni. O kad būtų įdomiau, žaidime yra ir sėkmės faktorius. Turi surasti savo salas šventyklų statybai atsitiktinai atidengdamas korteles arba nukauti monstrus ridendamas kauliuką. Bet gali surasti papildomas savybes palengvinančias paieškas arba paimti į komandą herojus pridedančius kovinės galios. Netgi pagrindinis resursų gavybos elementas žaidime yra 3 kauliukai, kuriuos rideni pradžioje ėjimo ir gauni tam tikros spalvos “manos”, kurią gali išmainyti į įvairius veiksmus. Čia vėlgi yra galimybė pakoreguoti rezultatą su specialiais žetonais (“tokens”). Na o pagrindinis žaidimo aspektas yra – planavimas ir efektyvumo didinimas. Kada plaukti į kitą žemėlapio galą pasiimti dievų duoklės, ar sustoti pakeliui ir nukauti monstrą, kuris leis pasirinkti papildomą savybę, kurį pagreitins tavo laivą? Ar priešininkai jau įvykdė didelę dalį savo užduočių ir reikia pradėti rizikuoti ir kautis su monstrais plikom rankom? Tai yra pagrindinis žaidimo žavesys. O taip pat tai gali atbaidyti pradedančiuosius žaidėjus ar tuos kam nepatinka rinktis tarp didelio skaičiaus variantų (panaši problema yra Five Tribes žaidime). Man pačiam vis dar yra šiek tiek sunku aprėpti viską. Žemėlapis su savo spalvų margumynu yra gana painus. Galybė galimų veiksmų kiekvieno ėjimo metu gali šiek tiek susukti galvą. Nors į žaidimo pabaigą jau matai kryptį ir tenka mažiau sunkesnių sprendimų. Žaidimo eiga ir laikas yra gerai subalansuoti. Nors asmeniškai išmesčiau paskutinį žingsnį – nukeliaut atgal iki Zeuso. Man tai pasirodė šiek tiek antiklimaktiška, nes ką tik įveikei paskutinę užduotį (iš viso žaidime reikia jų įvykdyti 12: pastatyt 3 šventyklas, nuvežt 3 duokles ir 3 statulas ir nugalėt 3 monstrus), bet dar turi temptis iki to Zeuso. Suprantu, kad tai iš dalies tematiška (šiame abstrakčiame žaidime) ir duoda paskutinę viltį pasivyti priešininką, bet aš sustabdyčiau žaidimą iškart po paskutinės užduoties. Taigi, esu berods bandęs tik vieną kitą Feldo žaidimą (Castles of Burgundy, ne, nelabai mano stiliaus), bet šis mane sužavėjo. Planavimas ir lenktynės viename. Gera kombinacija – 9/10.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *