/top10: Best games (v.2015) [EN]

bgames-popuriAs this year approaches its end i’m presenting my list of best games at this moment. This is not a list of best games released or played this year, but best games for my taste to this day (year of 2015). Of course, there are still a few days to try something new and very impressive. Also, i’m currently on my second play through of a new game, which in theory has chances getting on this list. But, maybe it will get lucky next year 🙂

 

 

10. Race for the Galaxy

One of the best card games where cards work as resources and also as buildings/technologies and as war force. Although the new dice game “Roll for the Galaxy” is getting lots of raving ratings lately, until i have played it “Race..” is still the best for me.

 

 

9. Cacao

Released this year. Very simple. Very addictive and hella good looking.

 

 

 

8. Summoner Wars

One of the best tactical games for two players, which doesn’t take half a day.

 

 

 

Read More

/top10: Best games (v.2015) [LT]

bgames-popuriŠiems metams artėjant į pabaigą pateikiu savo geriausių stalo žaidimų dešimtuką šiam momentui. Tai nėra geriausi šiemet išleisti ar sužaisti žaidimai, o geriausi pagal mano skonį žaidimai šiai dienai (2015 metų). Aišku, dar yra kelios dienos išbandyt kažką naujo ir labai gero. Taip pat šiuo metu žaidžiu antrą partiją naujo žaidimo, kuris teoriškai turėtų galimybes pakliūti į šį sąrašą. Bet, gal jam pasiseks kitais metais 🙂

 

 

10. Race for the Galaxy

Vienas geriausių kortų žaidimų, kur kortos tarnauja ir kaip resursai ir kaip pastatai/technologijos ir kaip karinė jėga. Nors pastaruoju metu daug liaupsių sulaukia naujas “Roll for the Galaxy” kauliukų žaidimas, kol jo nepabandžiau “Race..” man yra geriausias.

 

 

9. Cacao

Šiais metais išleistas žaidimas. Labai paprastas. Bet labai įtraukiantis ir velniškai patrauklus.

 

 

 

8. Summoner Wars

Vienas geriausių taktinių žaidimų dviem žaidėjams, kuris neužtrunka pusę dienos.

 
 
 
 

Read More

/movies: Force Awakened [LT]

sw7-poster-300Šiandien pažiūrėjau naujausia Žvaigždžių Karų dalį (Star Wars VII: Force Awakens), taigi galima pagaliau nebijoti “spoilerių” (iki kitos dalies treilerių ir informacijos nutekinimų). Kaip rašiau prieš tai, skaitau SW serijos knygas ir įvykių chronologija turėtų nesutapti su tuo kas yra knygose ir naujuose filmuose. Bet bent jau paskutinė mano perskaityta knyga pasakoja apie įvykius iškart po antros Mirties žvaigždės sunaikinimo (~5 metai po). O filme nuo to įvykio praėjo 30 metų. Taigi, knygos įvykiai galėjo būti, o po to galėjo atsitikti tai, kas buvo parodyta filme. Kol kas jokios priešpriešos. Bet dabar pradėsiu Trauno trilogiją ir gal atsiras visgi kokių nesutapimų.

O filmas geras. Aišku “atnaujovintas”. Turiu omeny, kad ir kaip naujas režisierius norėjo išsaugoti SW dvasią (naudojant mažiau kompiuterinės grafikos), vis tiek šių laikų filmai turi kažkokį savo bruožą. Veiksmas filmuojamas greičiau, dažniau keičiasi rakursai, rodymo taškai (toks kameros blaškymasis, kuris neva sukuria “veiksmo” įspūdį). Be kompiuterinės grafikos aišku neapsieita, nes kitaip nenufilmuosi įspūdingų laivų lenktynių ir kovų. Bet tos lenktynės ir kovos atrodė smagiai. Nauji, jauni veidai. Kad ir kaip filmo kūrėjus peikia dėl pernelyg didelio politinio korektiškumo (PC), nes keli pagrindiniai herojai mergina ir juodaodis, bet tie jauni herojai nepagadino įspūdžio, atrodė šviežiai ir charizmatiškai. Taip, filme yra scenų su didoku patoso kiekiu, bet SW niekada ir nepasižymėjo ypatingu realistiškumu. Tai visada buvo pasaka, pasaka kosmose apie riterius ir princeses. Ir ši dalis nėra kažkuo prastesnė. Epizodus 1 ir 2 (kuriuos labai kritikavo) žiūrėjau labiau iš inercijos, o paskutinį 3 epizodą labiau iš noro pamatyt istorijos užbaigimą. Dabar gi lauksiu 2017 metais pasirodysiančio 8 epizodo dėl noro pamatyt, kas toliau laukia šitų naujų herojų.

[fun fact] filme labai daug personažų kalba su šiek tiek ar labai stipriu britišku akcentu, kas man visą laik sukeldavo šypseną 🙂

/books: In a galaxy far, far away… [LT]

Prieš kelias dienas kino teatruose prasidėjo Žvaigždžių Karų karštinės kulminacija – naujausio serijos filmo premjera (Star Wars VII: The Force Awakens). Bet iš tikrųjų viskas prasidėjo dar anksčiau, nuo pirmų užuominų apie galimą filmą ir galimai sugrįžtančius veikėjus ir aktorius iki galybės treilerių, žinių, diskusijų, nutekėjusių faktų ir t.t. Norinčiam nesugadinti sau įdomumo reikėjo gerokai pasistengt apsisaugojant nuo “spoilerių”. Pats kažkaip ypatingai nebandžiau apsisaugoti, bet ir labai nesekiau naujo filmo naujienų, tai man kai kurie siužeto vingiai žinomi, bet žiūrėt dar turėtų būti įdomu. Ką ir planuoju padaryt kitą savaitę (tikintis, kad žiūrovų antplūdis jau šiek tiek atslūgs).

Bet šis įrašas ne apie filmą. Kaip tik šiandien pabaigiau skaityti vieną iš SW serijos knygų. Senojo kanono. Nes, kaip žinoma, Disnejus nusprendė perrašyt Žvaigždžių karų istoriją atsisakant dalies daugybės rašytojų sukurtos istorijos knygose. O būtent to, kas atsitiko po sukilėlių pergalės paskutiniame filme (iš tikrųjų trečiam, bet su skaičiuku 6). Kaip tik priėjau prie laikomos viena geriausia trilogija – Timoti Zano, Trauno trilogijos, kuri aprašo įvykius po pergalės ir antros mirties žvaigždės sunaikinimo. Nes pradėjau skaityti SW knygas prieš 6 metus pradedant nuo pačių pirmųjų (ir pagal išleidimą ir pagal SW įvykių chronologiją). Perskaičiau jau 42 knygas. Taigi, kadangi naujas filmas perrašys šią dalį istorijos, bus šiek tiek keistoka skaityti, kai dar bus šviežia atmintyje pamatyta juosta. Iš kitos pusės bus įdomu palygint abi tolimesnių įvykių versijas.

O šiandien pabaigiau Deivo Volvertono “Princesės Lėjos pasirinkimas” (The Courtship of Princess Leia). Jau teko girdėt gerus atsiliepimus apie šią knygą. Šio autoriaus knyga buvo ir pirmoji perskaityta SW serijoje. Bet kadangi tai buvo prieš daug metų, jo stiliaus jau gerai neprisiminiau. Visgi turiu sutikti su geru įvertinimu. Šis autorius yra vienas iš geresnių šioje serijoje ir sugebėjo sukurti neįprastą, įtraukiantį siužetą, su intriguojančia romantine linija ir sukūrė pasaulį, kur ne tik džedajai ar sitchai moka naudotis Jėga. Taip pat šis autorius įdomiai pavaizdavo santykius su gyvūnija planetoje (prijaukinti rankorai – kas gali būti kiečiau?:)). Bendrai knyga yra gerai sukalta, nenuobodi, su keliais kritiniais momentais, įdomiu pasauliu, intrigom.